Seniūnų sueigos metu socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Sysas teiravosi, kodėl klausimas dėl narkotikų dekriminalizavimo į darbotvarkę įtrauktas „taip staigiai.
„Situacija turbūt ne pati geriausia, kas čia verčia taip skubėti?“ – klausė jis.
Pasak Seimo vicepirmininko, konservatoriaus Jurgio Razmos, dėl narkotikų dekriminalizavimo reikia pagaliau apsispręsti.
„Aš manau, kad tų projektų su kokiomis nors situacijomis komisijose ar su atskirais Seimo nariais nereikėtų sieti, mes gi žiūrim į projektų turinį. Tiesiog buvo sutarta, kad vieną kartą reikia baigti tų projektų svarstymus, tai yra arba priimti, arba ne. Žiūrint, kaip balsuosim“, – atsakė jis.
„Negi čia žiūrėsi, kada bus palankesnė atmosfera“, – pridūrė J.Razma.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis pažymėjo, jog valdantieji ketvirtadienį susitelkė.
„Mobilizacija šiandien įvykus, Algirdai“, – sakė jis.
„Visgi visuotinės mobilizacijos metas šiandieną“, – atitarė „valstiečių“ seniūnė Aušrinė Norkienė.
Mobilizacija šiandien įvykus, Algirdai.
Ketvirtadienį Seime taip pat bus balsuojama dėl prezidento Gitano Nausėdos veto pataisoms, kad nevakcinuoti ar COVID-19 nepersirgę darbuotojai nuo gruodžio patys mokėtų už testus.
Valdantieji siekia atmesti šalies vadovo veto ir priimti grąžintas pataisas. Tam reikia ne mažiau kaip 71 balso „už“.
Valdantieji iš viso Seime turi 74 balsus ir prieš svarbų balsavimą telkia pajėgas – kai kurie politikai sutrumpino užsienio komandiruotes ar jas atšaukė.
Nėra bendro sutarimo tarp valdančiųjų
Mažo kiekio narkotikų dekriminalizavimo pataisas Seimas apsvarstė spalio 14-ąją – balsų dauguma joms pritarta. Beliko tik priėmimas.
„Klausimas jau praėjo dvi stadijas, jis yra apsvarstytas komitetuose, jis praėjo svarstymo stadiją. Iki rudens sesijos pabaigos jis turėjo būti apsvarstytas, buvo priimtas sprendimas šiandien į traukti jį [į darbotvarkę]“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams komentavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Valdantieji dėl narkotikų dekriminalizavimo neturi bendro sutarimo, teigė ji.
„Dėl dekriminalizavimo projekto yra skirtingų nuomonių ir valdančiosios daugumos gretose, tą parodė ir prieš tai buvę balsavimai ir svarstymo, ir pateikimo stadijoje. Matysime, kaip susiklostys balsavimas, manau, bus skirčių ir frakcijų viduje“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
Dabar už neteisėtą disponavimą nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti baudžiama bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Šią nuostatą iš Baudžiamojo kodekso siūloma išbraukti ir atsakomybę perkelti į Administracinių nusižengimų kodeksą.
Po svarstymų komitete ir Seimui nubalsavus, siūloma, kad už nedidelio kiekio narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ir siuntimą be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, grėstų bauda nuo 50 iki 350 eurų.
Pakartotinis nusižengimas užtrauktų 300–500 eurų baudą, pažeidėjas būtų įpareigojamas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos ar kitose programose.
Už tokią atsakomybę svarstymo procedūros metu balsavo 65 parlamentarai, prieš buvo 40, susilaikė 4.
Bendrai už nedidelio kiekio narkotikų dekriminalizavimą balsavo 66 tautos atstovai, „prieš“ – 38, susilaikė 5.