Į klases norinčių, bet negalinčių grįžti pirmokų tėvai sako tapę „su įsivaizduojamais demonais kovojančiųjų“ įkaitais

Sutinkantys testuotis jaučiasi ignoruojami

Viktorijos (pavardė redakcijai žinoma) sūnus – vienintelės vieno Lietuvos miesto progimnazijos pirmokas. Moteris prašo net miesto neminėti, bijodama užsitraukti dar didesnę kitų tos pačios klasės mokinių nemalonę.

„Sutinkantys vaikus testuoti tėvai yra ignoruojami, jeigu klasėje tokių nesusidaro 60 proc. Esu pirmoko mama, mūsų progimnazijoje mokosi penkios pirmokų klasės, keturios iš jų sutiko testuotis ir mokosi kontaktiniu būdu. Tuo tarpu mūsų klasėje, kad būtų surinktas tas nelemtas 60 proc., reikėjo 12 tėvų pritarimo, pritarė 11, todėl visa klasė nuo pirmadienio mokosi nuotoliniu būdu.

Sutinkantys vaikus testuoti tėvai yra ignoruojami, jeigu klasėje tokių nesusidaro 60 proc.

Esame su įsivaizduojamais demonais kovojančių tėvų įkaitai – nors mes ir sutinkame su visomis tvarkomis, testuotis ir t.t., mums apribojama teisė mokytis klasėje. Pabandžius gražiuoju tartis, esame isteriškai aprėkiami nesutinkančių testuoti vaikus tėvų ir apie jokią diskusiją tokioje situacijoje negalime net pasvajoti.

Kaip apginti mano vaiko teisę į kokybišką mokslą, jeigu susidaro grupelė neadekvačiai mąstančių tėvų ir nėra jokios galimybės jiems paprieštarauti ar kažkaip apeiti?“ – kalbėjo pirmoko mama.

Sprendimo nėra?

Anot Viktorijos, jų progimnazija mieste vienintelė, todėl ir atviriau kalbėti ji baiminasi – vėl bus apšaukta dėl kurstymo. Iš viso mokykloje mokosi apie 450 pradinukų, iš 19 klasių komplektų 17 toliau mokosi kontaktiniu būdu, o dvi – nuotoliniu.

Sauliaus Žiūros nuotr./Mokiniai

„Veždama savo jaunėlį į darželį matau, kaip kiti vaikai keliauja į mokyklą, o maniškis sėdi vienas namie, nes abiem tėvams reikia dirbti, tiesiog norisi verkti. Mokykla klasės auklėtojams pavedė apklausti tėvus, tai tiesiog feisbuko grupėje visi surašė sutinka ar nesutinka. Vėliau gavome į TAMO dienyną pranešimą, kad „1A, 1B, 1C ir t.t. toliau mokosi kontaktiniu būdu, 1D ir dar viena klasė – mokosi nuotoliniu būdu“, ir viskas.

Paklausus, ką daryti tėvams, kurie negali imti biuletenio ar dirbti nuotoliniu, buvo atsakyta, kad mokytojų padėjėjai yra užimti su 5-8 klasių mokiniais, kuriems priskirta lankyti mokyklą, todėl net klasėje nuotoliniu būdu mokytis nebus suteikta galimybė. Tokioje beviltiškoje situacijoje, kur negali nieko pakeisti, dar nėra tekę atsidurti“, – guodėsi moteris.

Tokioje beviltiškoje situacijoje, kur negali nieko pakeisti, dar nėra tekę atsidurti.

Rengia ir piketus

Panašių situacijų pasitaikė ir Plungėje. Šioje savivaldybė epidemiologinė situacija gana gera, tačiau bijodami galimų protrūkių jos vadovai nusprendė, kad vaikai į mokyklas galės grįžti tik po testavimo.

Tai gerokai papiktino tėvus, kurie tikino, kad tokie didmiesčiai kaip Kaunas, Klaipėda, nors atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų siekė apie 200, kontaktines pamokas pradinukams atleido be privalomo testavimo. Plungėje tuo pačiu metu atvejų tebuvo apie 50 100 tūkst. gyventojų.

Aurelijos Jašinskienės / 15min.lt nuotr./Plungės rajono savivaldybė

Kaip 15min pasakojo viena antroką sūnų į mokyklą norėjusi leisti plungiškė, reikalauta, kad testuoti vaikus sutiktų bent 70 proc. tėvų – kelios mamos pasipriešino, tad nuotoliniu būdu liko mokytis visa klasė.

„Tuo metu Plungėje ir piketas surengtas, nors vietiniai juokėsi, kad kelios piketuotojos netgi neturi vaikų, arba jų vaikai jau ne pradinukai. Savaitės bėgo, į klases panoro grįžti daugiau vaikų. Matydami, kad meras principingas ir nepasiduos spaudimui, vieni mūsų klasės tėvai persigalvojo. Taip buvo pasiektas reikiamas skaičius ir klasė nuo šios savaitės grįžo į mokyklą.

Bet ramu nebuvo: tėvai, kurie aktyviai priešinasi testavimui, ėmė rašinėti sutikusiems tėvams grasinančio pobūdžio žinutes, kad mes esą nemylim savo vaikų, kad mums nerūpi jų ateitis, kad esame nesupratingi, jei leidžiame tokią intervenciją. Tiems tėvams užkliuvo ir tai, kad jų vaikai, mokydamiesi namuose, negaus kokybiško mokytojos dėmesio. Išgirdome net taip: „Mokytoja, jei kris jų rezultatai, atsakysite jūs“, – patirtimi savo mokykloje dalijosi plungiškė.

Plungėje ir piketas surengtas, nors vietiniai juokėsi, kad kelios piketuotojos netgi neturi vaikų, arba jų vaikai jau ne pradinukai.

Piketas, kaip manoma – be leidimo, įvyko pirmadienį ir Kaune. Į jį susirinkę žmonės teigė, kad mokykla – ne laboratorija, o priverstinis testavimas pažeidžia teises, diskriminuoja.

Kaune pradinukų tėvai protestavo dėl mokinių testavimo

+29

Radviliškis jau įsitikino – testavimas būtinas, kadangi būtent jo metu Vinco Kudirkos progimnazijoje paaiškėjo, kad COVID-19 susirgo 11 mokinių, dėl to izoliuota 113 jų klasiokų. Teigiami rezultatai paaiškėjo po testavimo kaupinių metodu.

„Keturios klasės iš 14 yra saviizoliacijoje, trijose klasėse buvo rasta po vieną vaiką, kuris serga COVID-19, o vienoje klasėje rasti penki užsikrėtę vaikučiai“, – teigė progimnazijos direktorė Rasa Dagienė.

Vaikams nustatyta besimptomė COVID-19 forma.

Vienintelis būdas

Vis dėlto ŠMSM jokių stebuklingų receptų šioje situacijoje pasiūlyti teigia negalinti.

„Kol susirgimų skaičius šalyje vis dar didelis, daugumoje savivaldybių pradinių klasių mokiniai į klases grįžta tik įsitikinus, kad ir vaikai, ir mokytojai yra sveiki, kad nekils susirgimų banga. Todėl kitokio būdo, negu testuotis, šiuo metu nėra, jei savivaldybė patenka į sąrašą tų, kuriose fiksuojamas didesnis užsikrėtimų skaičius.

Tad norint visiems grįžti į kontaktinį mokymą, reikalingas sutarimas dėl testų, kurie nėra nei skausmingi, nei sudėtingi. Juos gali atlikti ir patys vaikai mokykloje“, – teigiama ŠMSM komentare.

Norint grįžti į kontaktinį mokymą, reikalingas sutarimas dėl testų, kurie nėra nei skausmingi, nei sudėtingi.

Stengiasi atsakyti į visus klausimus

Būtent sutarimą akcentuoja ir Vilniaus visuomenės sveikatos biuro direktorė Guoda Ropaitė-Beigė.

Sostinėje į klases yra grįžę pradinukai 75-iose mokyklose, o tai yra daugiau nei pusė visų Vilniaus švietimo įstaigų, kur vykdomas pradinis ugdymas (iš viso yra 135).

„Vilnius neturi tokių didelių iššūkių – tėvų supratingumas ir noras grįžti į kontaktinį ugdymą yra labai didelis. Priežastis gal ta, kad visą laiką išlaikome labai glaudų bendradarbiavimą, visą laiką organizuojami susitikimai su tėvais, bandoma atsakyti į visus kylančius klausimus nuo pirmojo momento, kai mokyklai pasakoma, kad yra tokia galimybė grįžti.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Pradinukai grįžta į mokyklas

Tų susitikimų vyksta ne vienas, juose stengiasi visą laiką dalyvauti Vilniaus visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistai, arba nuolatos dirbantys mokyklose, arba mobiliai koordinuojantys tas paslaugas. Tikrai atsako į visus klausimus, tad kai tėvams nebelieka neatsakytų klausimų, ta baimė labai stipriai sumažėja“, – kalbėjo G.Ropaitė-Beigė.

Direktorė įsitikinusi, kad bijo žmonės paprastai dėl nepagrįstų mitų, bet gavę atsakymus į kiekvieną savo klausimą – nuomonę pakeičia.

Vilniuje, anot G.Ropaitės-Beigės, grįžti į mokyklas jau galėjo ir daugiau vaikų, tačiau praeitą savaitę pakeista tvarka, kad prieš grįžtant testuojama ne kaupinių metodu, o greitaisiais antigenų testais. Tačiau strigo registracija, teko laukti pataisytos tvarkos, kad galėtų tėvai patys registruoti testui savo vaikus. Kai tai buvo išspręsta antradienį, tikimasi dar spartesnio ir sklandesnio grįžimo į klases.

Kai vaikai grįžta, tėvai pamato, kad testavimo procesas yra visiškai saugus, nesigąsdina, tada ir negrįžusios klasės pradeda domėtis.

Direktorė sakė ir pati ne kartą dalyvavusi klasių susirinkimuose, kurie neretai trunka ne vieną valandą, klausimai kartojasi, tačiau jeigu bandoma į visus juos atsakyti, bendruomenė gana noriai sutinka testuoti vaikus.

Testavimas galimas ir rudenį

„Kai vaikai grįžta, tėvai pamato, kad testavimo procesas yra visiškai saugus, nesigąsdina, tada ir negrįžusios klasės pradeda domėtis, klausia pedagogų, ką jiems reikia padaryti, kad irgi galėtų grįžti. Susidaro toks grandinėlės principas toje mokykloje. Nelieka jokios baimės, procesas vyksta sklandžiai.

Galime pasidžiaugti ir tuo, kad savitestacija beveik visose Vilniaus mokyklose taikoma, vaikai geba patys pasiimti ėminius. Tai labai stiprus progresas, nes nežinome, kas mūsų lauks rudenį“, – kalbėjo G.Ropaitė-Beigė.

Apie tai, kad vengiant reguliaraus testavimo dėl koronaviruso, grįžimas į mokyklas bus sudėtingas ir rudenį, užsiminė ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

„Jeigu mes prie jo neprisipratinsime, jei mūsų kultūroje to neatsiras, mes negalėsime grįžti į mokyklas ir rudenį“, – LRT radijui sakė ministras.

Vyriausybė trečiadienį apsisprendė, kad ugdymas mokyklose pagal pagrindinio ugdymo ir vidurinio ugdymo programas (5–11 klasėms) švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka būtų vykdomas nuotoliniu mišriu būdu, periodiškai šiose klasėse atliekant mokinių ir darbuotojų testavimą greitaisiais antigenų testais.

Tokia galimybė atsivers nuo gegužės 10-osios.