Kaip teigia įmonės „Germanika“, priklausančios SBA koncernui, atstovai, laisvalaikiu prie laivo dirbo apie 300 baldininkų ir jų šeimų narių. Tokiu būdu jie įgyvendino unikalų socialinį projektą „Ko negali vienas – gali visa komanda“. Į pirmąją kelionę išplaukęs kurėnas – tai baldininkų dovana nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį švenčiančiai Lietuvai.
Bėrė druską ir šlakstė alų
Į pirmąją kelionę „Germanikos“ kurėnas buvo išlydėtas pagal autentiškas senovines kuršių tradicijas – laivo stiebe buvo iškelta unikali vėtrungė, pagal kurią bus galima iš tolo atskirti laivą, seniausias Pamario krašto žvejas Remigijus Rimkus druska apibarstė kurėno denį, laivo bortai pašlakstyti alumi, o duonos trupiniai mesti į vandenį – Kuršių marių dievybėms pamaloninti.
Pirmasis kurėno kapitonas Laurynas ir jo įgula, kurioje buvo ir SBA prezidentas Arūnas Martinkevičius, pasipuošė šermukšnio vainikais, o kapitonas dar ir po laivą šermukšnio šaka pavedžiojo, kad saugotų nuo piktų dvasių.
Kurėno pašventinimo ceremoniją krante surengė Rusnės etnografinis kolektyvas „Sklada“, o mariose naująjį kurėnų šeimos narį pasitiko keturi tradiciniai Kuršių marių laivai – tarp jų didysis Jūrų muziejaus kurėnas ir daugeliui puikiai pažįstamas nidiškis „Kuršis“.
Viso kolektyvo darbas
„Kai burvaltes pakeitė motoriniai laivai, liko tik prisiminimai ir ilgesys. O juk Kuršių marios be kurėnų ir burių – kaip žmogus be sielos“, – poetiškai kalbėjo „Germanikos“ direktorius Rolandas Baltuonis. Tai esą ir buvusi priežastis, kodėl Sakutėlikų kaime įsikūrę baldininkai nusprendė savo rankomis atkurti vieną iš kadaise išnykusių plokščiadugnių marių laivų.
„Idėja kilo ne pastatyti laivą, o turėti bendrą, įdomų, fantastinį projektą. Laivas gerai tuo, kad esame arti Kuršių marių. Nors ir atrodo, ne nuo kranto, bet mūsų darbuotojai yra iš čia, turi ryšį su Kuršių mariomis, kaip ir jų tėvai bei protėviai. Idėja kilo, kad turėtume jungiantį dalyką, ne vien tik darbą, bet ir tam tikrą projektą, kuris džiugintų laisvalaikiu, po darbo, kad galėtume didžiuotis“, – žurnalistams sakė bendrovės direktorius.
Atkūrė kurėną jie ne patys vieni, į pagalbą pasitelkė didžiulę patirtį turintį laivų statybos meistrą rusniškį Simą Knapkį, kartu su juo baldžiai per pusę metų pastatė tik senovinėse graviūrose išlikusį laivą.
Iššūkis
Visas laivo dalis „Germanikos“ darbuotojai kūrė patys – ruošė pušines lentas, tašė, obliavo, dervavo, pjovė, impregnavo, žymėjo ir jungė lentas, montavo laivo ragus ir špantus, gamino įvairias kurėno konstrukcijos detales, buriavimo inventorių.
Kaip pasakoja R.Baltuonis, net ir baldininkams kurėno statyba buvo nemenkas iššūkis – fabrike įdiegtos modernios technologijos, daugelį darbų atlieka darbuotojų prižiūrimi robotai, o visus laivo statybos darbus teko atlikti rankomis.
„Reikalavimai ir baldams, ir laivui yra vienodi – saugumas, kokybė, efektyvumas. Tik jei gamindamas baldus, pagal reikalavimus, gali būti milimetro dalies paklaida, tai statydamas laivą tokios prabangos sau leisti negali – visos bortų lentos turi būti suleistos be mažiausios paklaidos“, – sakė R.Baltuonis.
Apie sunkumus kalbėjo ir Daivaras Gruzdovas, esą reikėjo ypatingo kruopštumo, norint laivą pastatyti tokį, koks jis turi būti. „Senovinį laivą pastatyti nėra lengva. Visi skubame, lekiame, o mes radome akimirką sustoti ir žengti žingsnį atgal, pažiūrėti į senovės istoriją. Statyba nebuvo lengva. Sunkiausia buvo šiuolaikiniais įrankiais pagaminti taip, kaip darydavo senovėje žmonės“, – kalbėjo D.Gruzdovas.
Tiesa, nė viena lenta nebuvo sugadinta: „Lentų paruošimas, ypač pirmųjų, atėmė labai daug laiko. Panara kurėno yra nedidelė, apie 20 centimetrų tik į vandenį, bet tos lentos pačios svarbiausios, bet negalima, kad jos kur nors nesueitų ar pan. Darėme aparatą, kuriame šildomas malkomis vanduo, eina garai į vamzdį ir kaitina šešias valandas lentą, ją traukėme, tada turėjome per 15-20 minučių užlenkti taip, kad atvėsusi liktų tokios pačios formos. Tada ją privėdinėjome po žingsniuką“, – kalbėjo bendrovės vadovaujantis operatorius.
Pastatytą istorinį Kuršių marių laivą papuošė „Germanikos“ įmonės ženklas. 8 metrų ilgio kurėnu vienu metu gali plaukti 10 žmonių. Planuojama, kad laivybos metu kurėnas stovės Kintų uoste, o kitu metų laiku bus saugomas fabriko teritorijoje. R.Baltuonis pažadėjo, kad laivas bus naudojamas, tikrai nestovės tuščias ir pamirštas.
„Kitas etapas – mokytis laivą valdyti, dalyvauti regatose, leisti laisvalaikį, eiti į marias“, – sakė R.Baltuonis, neslėpdamas, kad pirmą kartą dar vasarį pasiūlęs darbuotojams šią idėją daug entuziazmo nesulaukė. Vis dėlto kurėną atkurti pavyko ir ketvirtadienį, liepos 5-ąją, jis pirmą kartą išplaukė į marias.
