V.Zelenskis su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda trečiadienį aptars dvišalius politinius ir ekonominius santykius, saugumo ir gynybos, Ukrainos euroatlantinės integracijos klausimus, bendradarbiavimą energetikos, inovacijų, transporto ir socialinės politikos srityse.
Taip pat prezidentai didelį dėmesį skirs Ukrainoje vykdomoms reformoms, Europos Sąjungos (ES) ir Ukrainos Asociacijos sutarties praktiniam įgyvendinimui. Šalių vadovai aptars ES Rytų partnerystę ir Ukrainos bendradarbiavimą su NATO, teigiama Lietuvos prezidentūros pranešime.
Per susitikimą šalių vadovai kalbėsis apie santykius su Rusija, situaciją Rytų Ukrainoje bei planuojamas keturšales taikos derybas.
Prezidento patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė vizito išvakarėse sakė, kad Lietuvos pusei rūpės išgirsti, kaip V.Zelenskis planuoja spręsti situaciją Rytų Ukrainoje ir kaip šalis toliau vykdys reformas, integruosis į Europą.
„Mūsų tikslas yra išgirsti iš prezidento V.Zelenskio, koks bus jo tolesnis kursas“, – Žinių radijui antradienį sakė diplomatė.
„Mes norime, kad Ukraina išlaikytų tą europinį kursą. Esame pasirengę padėti savo ekspertize, savo žmonėmis, jeigu reikia, kad toliau jų suartėjimas su ES teise vyktų kaip įmanoma greičiau“, – pridūrė ji.
Lietuva yra viena iš aktyviausių Ukrainos rėmėjų tarptautinėje bendruomenėje, skiria šaliai humanitarinę ir karinę paramą, padeda pertvarkyti kai kurias viešojo sektoriaus sritis.
Vilniuje kitų metų liepą vyks Ukrainos reformų konferencija. Ja bus siekiama apjungti tarptautinės bendruomenės pastangas remti Kijevą.
V.Zelenskis Vilniuje taip pat lankysis kitose valdžios institucijose, dalyvaus atidarant Lietuvos ir Ukrainos verslo forumą, Antakalnio kapinėse pagerbs Lietuvos laisvės kovotojų atminimą, padės gėlių prie ukrainiečių menininko Taraso Ševčenkos paminklo.
Ukrainos prezidentas į Lietuvą atvyko iš Talino, kur susitiko su Estijos vadovais.
Taikos derybos
Ukrainos, Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai gruodžio 9 dieną Paryžiuje turėtų susitikti taikos Donbase derybų.
Karas Rytų Ukrainoje tarp Kijevo pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų kilo 2014 metais, per jį žuvo daugiau nei 13 tūkst. žmonių.
Pasak G.Nausėdos patarėjos, derybų sėkmė priklauso nuo to, „kokiomis sąlygomis bus kalbama apie būsimą taikos susitarimą“.
Anot jos, reikia, kad Donecko ir Luhansko regionai „gyventų (...) pagal Ukrainos Konstituciją, o ne pagal savo kažkokį atskirą specialų statusą“.
Artėjant Normandijos ketverto susitikimui kilo diskusijų dėl vadinamosios Steinmeierio formulės, su kuria sutiko Kijevas.
Vokietijos prezidento vardu pavadinta nuostata numato, kad iki galimų vietos rinkimų Rusijos remiamų separatistų perimtose Rytų Ukrainos teritorijose joms būtų laikinai suteiktas ypatingasis statusas.
Tuo atveju, jei po rinkimų tarptautiniai ekspertai patvirtintų, kad balsavimas vyko laikantis demokratijos principų, jo rezultatai įgautų nuolatinę teisinę galią.
„Ar galima surengti ten laisvus rinkimus, kai (...) ten yra tos paramilitarinės grupuotės? Ar tokiomis sąlygomis vietiniai rinkimai būtų teisėti, demokratiški ir laisvi, ar ne? Vėlgi tai yra didelis klausimas, į kurį kol kas per anksti ieškoti atsakymų“, – sakė A. Skaisgirytė.
„Kitas dalykas, ar Ukrainos teisės sistema galios Donbase po to? Jeigu taip, tada galima daryti prielaidą, kad Donbasas bus palaipsniui integruotas į Ukrainą. Jeigu ne, situacija išliks labai trapi, nevienareikšmiška“, – pridūrė ji.
Neramumai Rytų Ukrainoje prasidėjo iš karto po Rusijos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos.
Dar kiek anksčiau po masinių protestų iš šalies buvo priverstas išvykti prorusiškas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius, atsisakęs pasirašyti asociacijos sutartį su ES.
