Tabakas – didžiausia išvengiama grėsmė sveikatai ES, kasmet tampantis 697 000 mirčių priežastimi. Rūkantieji daugiau gyvenimo metų praleidžia, būdami blogos sveikatos (onkologiniai, širdies-kraujagyslių, kvėpavimo takų susirgimai), o beveik pusė rūkalių gyvena vidutiniškai 14 m. trumpiau. Per metus sveikatos priežiūros išlaidos rūkymo sukeltų ligų gydymui siekia 25,3 mlrd. EUR. Visuomenė netenka 8,3 mlrd. EUR per metus dėl darbo našumo sumažėjimo, susijusio su rūkymu. Dėl rūkymo prarastų gyvenimo metų ES piniginė išraiška – apie 517 mlrd. EUR kasmet.
ES ir visos valstybės narės yra PSO Tabako kontrolės pagrindų Konvencijos tinklo dalyvės, turinčios teisinius įsipareigojimus jos įgyvendinimui. Europos Taryba ir Parlamentas pakartotinai skatina stiprinti tabako kontrolei skirtą teisėkūrą ir peržiūrėti Tabako produktų direktyvą.
Tabako produktų direktyvos netiesioginė nauda skaičiuojama milijardais eurų:
- Sveikatai: žmonės ne tik gyvens ilgiau, bet ir daugiau gyvenimo metų bus sveiki;
- Per metus išlaidos sveikatos apsaugai sumažės 506 mln. EUR
- Išlaidos dėl nedarbingumo sumažės 165 mln. EUR per metus.
- Tikimasi, kad socialinė ir ekonominė nauda (sumažintos sveikatos priežiūros išlaidos, mažesni darbo našumo nuostoliai, laimėti gyvenimo metai) ES kasmet sudarys 9,4 mlrd. EUR.
Nepaisant visų aiškiai įvardijamų grėsmių, 70 proc. rūkančiųjų pradeda rūkyti iki 18 m. (94 proc. – iki 25 m.), o nikotinas yra medžiaga, sukelianti priklausomybę.
„Mūsų visų bendras tikslas – pakeisti jaunų žmonių požiūrį į rūkymą, įtikinti jaunuolius, kad rūkyti yra ir nesveika, ir nemadinga“, – sako sveikatos apsaugos ministras V.P.Andriukaitis. Ministras pabrėžia, kad pirmininkavimo ES Tarybai metu Lietuvos laukia sudėtingas ir įtemptas darbas atnaujinant Tabako produktų direktyvą. Pasak V.P.Andriukaičio, Sveikatingumo metais Lietuva privalo įrodyti visai ES, kad toks žingsnis būtinas saugant visos bendrijos piliečių sveikatą.
