Septyniolika metų Londone praleidusi Inga sako, kad tai buvo įdomūs ir svarbūs jos gyvenimo metai. Vis tik šeima nutarė grįžti tada, kai jų dukrai atėjo laikas pradėti lankyti mokyklą.
Lina su vyru į Lietuvą grįžo tik prieš kelias savaites, po šešiolikos emigracijoje praleistų metų: „Kai nusprendėme, kad grįžtame, aš net apsiverkiau.“
Renata sako, kad kai kuriuos emigrantus varžo baimė, nežinomybė. Ji pati savo sprendimo sugrįžti visiškai nesigali.
Grįžo prieš ketverius metus
Inga su vyru ir dukra į Lietuvą nutarė grįžti tuo metu, kai mergaitė baiginėjo darželį ir reikėjo ruoštis mokyklai. Tėvams tai tapo sprendimo metas – ar gilyn šaknis leisti Londone, ar po septyniolikos Didžiojoje Britanijoje praleistų metų sugrįžti namo.
Į Londoną, tuomet dar viena, Inga išvažiavo kaip į galimybių miestą, be to, tai buvo ir proga pamatyti pasaulį. Vėliau ji sukūrė šeimą, porai gimė dukra.
„Londonas – puikus miestas daryti karjerą, tačiau kol esi jaunas, be vaikų. Iš vakaro sugalvoji kur nors skristi – nusiperki bilietus ir kitą dieną jau skrendi.
Bet kai atsiranda vaikai, jau kitaip. Čia didmiestis. Vyras į darbą važiuodavo dvi valandas ir tiek pat atgal. Mano darbas buvo beveik pusantros valandos į vieną pusę, tiek pat ir atgal. Mums pasidarė prabanga tiek laiko skirti kelionėms į darbą. Juk tą laiką galėtumei skirti savo vaikui, šeimai“, – pasakojo Inga.
Su šeima į Lietuvą ji grįžo prieš ketverius metus.
