Tą siūlė Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, trečiadienį raštu kreipęsis į VRM, tačiau ne visos savivaldybės mano, jog tai būtina.
„Vidaus reikalų ministerija artimiausiu metu nagrinės, ar reikalinga skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, atsižvelgus į karo pabėgėlių iš Ukrainos srautą“, – BNS trečiadienį sakė ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus vedėjas Mindaugas Bajarūnas.
Šiaulių meras A.Visockas BNS teigė, kad šiuo metu bendro Lietuvai reglamentavimo nėra, nors dėl Rusijos invazijos Ukrainoje ir paskelbtas griežtesnis už ekstremaliąją situaciją teisinis režimas – nepaprastoji padėtis.
Pasak jo, ekstremalioji situacija šalies mastu leistų lengviau įvykdyti „tam tikras teisines procedūras pagal tam tikrą, bendrą visai Lietuvai reglamentavimą“.
„Tarkime, Vyriausybė nutarimu paskelbia ekstremaliąją situaciją, pasako, ką galima daryti savivaldai, ir tokiu būdu savivalda iš biudžeto gali turėti išlaidas. Dabar negali, todėl pakankamai sudėtinga tinkamai priimti moteris ir vaikus, nes tu negali operuoti lėšomis“, – teigė meras.
Šiaulių vadovas tvirtina, kad ekstremalioji situacija padėtų suvienodinti taisykles dėl pabėgėlių priėmimo visoms savivaldybėms.
Lenkai sugebėjo labai aiškų paketą priimti, o kuo mes skiriamės?
„Aš noriu, kad visa Lietuva atsidurtų vienodose taisyklėse, nes dabar nukentės tie miestai, kurie priims daugiau bėgančių žmonių. Tai yra neteisinga. Lenkai sugebėjo labai aiškų paketą priimti, o kuo mes skiriamės? Kodėl mes negalime tokio paketo priimti?“, – svarstė A.Visockas.
Jis pridūrė, kad jeigu ekstremalioji situacija nebus įvesta, savivaldybės patirs finansinių nuostolių ir dėl to gali būti prarasti suplanuoti projektai.
„Šitoj vietoj manau, kad valstybė turėtų pasistengti, kad savivaldybės, visų pirma, tinkamai priimtų žmones, o, visų antra, turėtų kuo mažesnes biudžeto netektis“, – kalbėjo Šiaulių meras.
Klaipėdos meras mato ir kitų būdų
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas BNS teigė, kad ekstremalioji situacija leistų lanksčiau naudotis savivaldybės lėšomis, sulaukti kompensavimo iš valstybės.
Vis dėlto, tą sutvarkyti būtų galima nebūtinai skelbiant ekstremaliąją situaciją, sakė jis.
„Galbūt Vyriausybė galėtų patvirtinti pakankamai operatyviai tam tikrą kompensavimo už nurodytas išlaidas tvarką. Tai būtų paprasčiau, nereikėtų skelbti ekstremaliosios situacijos“, – tvirtino uostamiesčio vadovas.
Jis taip pat sakė, kad Klaipėdoje svarstoma ir dėl išlaidų kompensavimo žmonėms, kurie savanoriškai į savo būstus priėmė ukrainiečius.
„Natūralu, kad jie irgi neišvengiamai patiria išlaidas, tai mes iškart kalbėjome, kad reikia ieškoti mechanizmų, kaip būtų galima kompensuoti“, – kalbėjo miesto vadovas.
V.Grubliauskas, be kita ko, svarstė, kad jeigu būtų kompensuojamos bent komunalinės paslaugos, žmonės galbūt turėtų daugiau noro priimti ukrainiečius, o priėmus – išlaikyti juos ilgiau.
Šiaulių meras tvirtina, kad kompensacijas žmonėms už ukrainiečių priėmimą galėtų užtikrinti ekstremaliosios situacijos įvedimas.
„Šiandien tiesiog pasimečiau pamatęs Seimo pirmininkės poziciją, kur ji sako, kad žmonėms nereikia kompensuoti lėšų. Šitas pasakymas atgrasys žmones duoti savo būstą nemokamai, nes žmonės tikėjosi anksčiau ar vėliau tam tikros pagalbos“, – tvirtino A.Visockas.
„Įsivaizduokite – būste apsigyvena ukrainiečiai, kurie neturi lėšų – mama, vaikai arba senolis, ir dabartinis žmogus, kuris juos priėmė, įleido į būstą, moka komunalinius, o kitas jo kaimynas ima nuomą, nes pas jį apsigyveno turtingesnis ukrainietis ir gali nuomą mokėti. Išeina labai didžiulė praraja“, – kalbėjo jis.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen trečiadienį interviu LRT sakė skeptiškai vertinanti kompensacijų idėją. Anot parlamento vadovės, tokios kompensacijos gali susilpninti gyventojų entuziazmą padėti ukrainiečiams.
Mero teigimu, tiek jis, tiek savivaldybių merai tikėjosi, kad bus „įjungtas“ kompensavimo mechanizmas bent komunalinėms paslaugoms.
„Aš labai tikėjausi ir savivaldybių merai tikėjosi, kad bus įjungtas kompensavimo mechanizmas bent komunalinėms paslaugos tiems žmonėms, kurie atvėrė širdį ir paklausė valstybės, kuri sakė – būkit geri, priimkit. Žmonės sako – gerai, priimsim, o po to atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje. Ekstremalioji padėtis leistų sureguliuoti teisinius įrankius taip, kad būtų teisinga, kad būtų atlygintos bent tos išlaidos, kurios yra einamosios, nes kitaip po mėnesio ar dviejų tikrai iškils klausimų“, – pasakojo A.Visockas.
Jis taip pat sakė įkūręs specialią sąskaitą, į kurią įvairūs žmonės, verslininkai aukoja pinigus, kad priimantiesiems ukrainiečius būtų užtikrintos bent kompensacijos už komunalinius mokesčius.
„Kažkiek bus ten pinigų, bet nebus šimtų tūkstančių, kurių reikėtų norint, kad sistema neišsibalansuotų. Mes tiesiog privalome tiems žmonėms, kurie priėmė nemokamai ir davė nemokamai būstą, duoti palaikymą ir sumokėti bent komunalinius“, – teigė Šiaulių miesto meras.
Asociacija klausimo kol kas nekelia
Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovė Indrė Vilūnienė informavo BNS, kad kol kas organizacijoje klausimas dėl ekstremaliosios situacijos įvedimo dėl pabėgėlių iš Ukrainos nekeliamas, tačiau gali būti iškeltas ateityje.
„Jeigu artimiausiame valdybos posėdyje šis klausimas iškils, tai jis būtinai bus svarstomas“, – teigė Savivaldybių asociacijos atstovė spaudai.
Premjerė Ingrida Šimonytė šią savaitę teigė, kad augant pabėgėlių iš Ukrainos skaičiui, reikės pasitelkti ir savivaldybių infrastruktūrą, ji žada, kad savivaldybių išlaidos bus kompensuotos.
VRM duomenimis, dabar į Lietuvą nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje pradžios yra atvykę 17,8 tūkst. pabėgėlių, tarp kurių – 7,7 tūkst. vaikų.
Didžioji dauguma pateikė prašymus dėl leidimo laikinai gyventi humanitariniu pagrindu, kelios dešimtys prašo nacionalinės vizos, o keletas – prieglobsčio.
Pabėgėlių iš Ukrainos skaičius nuolat auga.
Į Lietuvą atvykę ukrainiečiai iš pradžių apsistoti iki trijų parų gali miestuose įsteigtuose registracijos centruose, vėliau perkeliami į nuolatines apgyvendinimo vietas.
Daugumą šių vietų savanoriškai suteikė žmonės per „Stiprūs kartu“ iniciatyvą.
Jungtinių Tautų duomenimis, nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžios šalį paliko daugiau nei 3 mln. pabėgėlių.
