Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį svarstė investicijų strateginiuose Lietuvos sektoriuose ir ekonominių santykių plėtojimo su trečiosiomis šalimis klausimą.
Koncentruojamasi į kelias šalis
Seimo NSGK posėdyje dalyvavusio VSD direktoriaus Dariaus Jauniškio teigimu, yra įtarimą keliančių norų investuoti strateginiuose sektoriuose.
Tačiau jų didėjimo tendencija kol kas nestebima.
Jautriausi sektoriai, anot saugumo šefo, energetika, kibernetika, ekonomika, infrastruktūra.
„Sakyčiau, tokie yra pagrindiniai sektoriai, į kuriuos mes turėtumėme atkreipti dėmesį“, – sakė jis.
Užkardant grėsmes šioje srityje daugiausia koncentruojamasi į kelias valstybes – Rusiją ir Kiniją.
Užkardant grėsmes šioje srityje daugiausia koncentruojamasi į kelias valstybes – Rusiją ir Kiniją.
Pasak D.Jauniškio, departamentas stebi visas grėsmes ir glaudžiai dirba su Vyriausybe per Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją.
„Iš principo Lietuva yra sukūrusi mechanizmus, kad apsisaugotų nuo tų neigiamų investicijų atėjimo pas mus. Mano giliu įsitikinimu, situacija yra kontroliuojama, nuolat teikiama informacija ir Lietuva saugi šiuo metu yra“, – sakė jis.
Mano giliu įsitikinimu, situacija yra kontroliuojama, nuolat teikiama informacija ir Lietuva saugi šiuo metu yra.
D.Jauniškis teigė, kad koronaviruso pandemija ir karantinas paveikė visas šalis. Ar tai suaktyvino investicijas, anot VSD vadovo, turėtumėme pamatyti.
„Nes, manau, kad tikrosios šitos pandemijos pasekmės ir kokią įtaką pasauliui tai padarys, turbūt tik rudenį išaiškės. O kad buvo neaktyvus periodas, tai čia yra faktas, be jokios abejonės. Aš manau, kad kai kurios valstybės išnaudojo pandemiją savo naudai, ypač – informacinėje erdvėje. Manau, niekam čia ne paslaptis, daug kas žiniasklaidoje apie tą rašo. Nieko ypatingo aš jums pasakyti dabar negaliu, nes šiuo metu turbūt yra mažėjimo tendencijos“, – komentavo jis.
D.Jauniškis sakė, kad akivaizdu, jog Kinija vadinamąja kaukių politika bandė pasigerinti savo įvaizdį pasaulyje, suteikiant paramą ją priimančioms valstybėms.
„Lietuvoje mes nematėme didelių bėdų su tuo ir bandymų. Buvo keli, bet tai nepadarė jokios įtakos“, – nurodė jis. VSD direktorius nepatikslino, kokie tai buvo bandymai, sakydamas, kad tai – konfidenciali informacija.
Situacija valdoma
Seimo NSGK pirmininko Dainiaus Gaižausko teigimu, komitetas domėjosi, kaip VSD, mūsų karinė žvalgyba, Vyriausybė, Užsienio reikalų ministerija mato tam tikrus procesus, ketinimus investuoti į mūsų strateginius, kritinius projektus, kaip vertina rizikas, derina tarpusavyje apsikeitimą informacija ir panašiai.
„Gavome visą informaciją. Išties situacija valdoma, prognozės pakankamai aiškios ir mes pasirengę vienaip ar kitaip reaguoti į tam tikrą situaciją, kad būtų apsaugoti mūsų nacionalinio saugumo interesai“, – kalbėjo jis.
D.Gaižauskas nurodė, kad Lietuvoje, kaip bet kurioje Europos Sąjungos (ES) valstybėje, vyksta tam tikri procesai.
„Ir Kinija iš tikrųjų mato savo tam tikras pozicijas. Tačiau mes vertiname situaciją ir tikrai turime užsibrėžę tam tikras raudonas linijas, kurių neperžengsime ir tikrai neleisime peržengti kitoms valstybėms, kurios galėtų vienaip ar kitaip daryti poveikį mūsų nacionaliniam saugumui“, – dėstė Seimo NSGK pirmininkas.
Mes vertiname situaciją ir tikrai turime užsibrėžę tam tikras raudonas linijas, kurių neperžengsime ir tikrai neleisime peržengti kitoms valstybėms.
Raudonos linijos, kaip patikslino D.Gaižauskas, yra dėl tam tikrų strateginių objektų ir sričių: energetikos, kibernetinio saugumo, skaitmeninių technologijų, uostų ir panašiai.
Reikia baltojo ir juodojo sąrašo
Seimo NSGK vicepirmininkas Laurynas Kasčiūnas aiškino, kad Vakarų pasaulis labai rimtai diskutuoja apie tai, kiek Kinija turėtų dalyvauti jų valstybių ekonomikose ir strateginėse ūkio šakose.
Ypač kalbant apie strateginius objektus.
„Strateginiai objektai pas mus apibrėžti mūsų Strateginių įmonių įstatyme. Natūralu, pirmiausia tai yra, aišku, infrastruktūra, technologijos. Čia mes kalbame ir apie uostą. Aišku, 5G ryšys, kuris pakeis mūsų technologinį gyvenimą, pakels jį į aukštesnę pakopą. Bet tam, kad mes pasiektume progresą, turime suvaldyti ir galimas rizikas“, – pažymėjo jis.
L.Kasčiūno teigimu, ne paslaptis, kad Kinijos bendrovės labai domisi 5G ryšio diegimu Vakarų šalyse. Taip pat – ir Lietuvoje.
„Ir čia mums reikia aiškiai nusistatyti formulę, kas yra ta raudonoji linija, kur įmanoma suvaldyti rizikas, o kur tiesiog reikia brėžti raudoną liniją ir pasakyti labai aiškiai, kad yra patikimi tiekėjai ir nepatikimi tiekėjai. Yra juodas sąrašas, yra baltas sąrašas. Tai čia yra probleminis laukas, kuris neišvengiamai darys mums įtaką artimiausius metus. Ir tam mes turėsime turėti aiškią strategiją“, – mano Seimo NSGK vicepirmininkas.
L.Kasčiūno vertinimu, problemų suvokimas yra, valstybės atsparumas – pakankamai neblogas.
„Aišku, tos institucijos, kurios yra labiau, sakykime, į verslą orientuotos, tai galbūt turi liberalesnį požiūrį. Bet tos institucijos, kurios užsiima nacionaliniu saugumu, gerai supranta visas rizikas. Tačiau net ir šitoje srityje kai ko mes esame nepadarę“, – teigė jis.
Aišku, tos institucijos, kurios yra labiau, sakykime, į verslą orientuotos, tai galbūt turi liberalesnį požiūrį. Bet tos institucijos, kurios užsiima nacionaliniu saugumu, gerai supranta visas rizikas.
Seimo NSGK vicepirmininkas sakė, kad nepadaryti darbai susiję su 5G ryšiu, kibernetiniu saugumu.
Jis minėjo, kad Lietuva, kaip ir daugelis Europos valstybių, iš JAV yra gavusi pasiūlymą pasirašyti deklaraciją dėl saugaus 5G tiekimo, taip pat įsipareigoti, jog diplomatinės informacijos srautai „keliautų“ tik per labai saugius kanalus.
Esą tokią deklaraciją su JAV yra pasirašiusios Latvija, Estija, Lenkija.
„Mes tokios deklaracijos dar nesame pasirašę. Ir lygiai taip pat nesame prisijungę prie mano minėtos Mike'o Pompeo iniciatyvos. Aš paraginau, kad tą reikėtų padaryti, arba pasakyti priežastis, kodėl tas nėra padaryta“, – aiškino L.Kasčiūnas.
Rusijos ir Kinijos interesai
VSD ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos parengtame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime nurodoma, kad 2019 metais Rusijos energetikos sektoriaus kompanijos aktyviai siekė išlaikyti ir stiprinti savo pozicijas Baltijos šalių rinkoje, domėjosi strateginiais Lietuvos energetikos sektoriaus projektais.
Pavyzdžiui, nuo 2019-ųjų pradžios į Lietuvos suskystintų gamtinių dujų (SGD) rinką bando įsilieti Rusijos kompanija „Novatek“, kartu su „Gazprombank“ pradėjusi eksploatuoti Vysocko gamtinių dujų skystinimo terminalą.
Lietuvos saugumo tarnybų parengtame dokumente teigiama, kad 2019 metais „Gazprom“ vengė daryti tiesioginę įtaką ar imtis agresyvių priemonių, tačiau stiprino veiklą per lojalius tarpininkus – ryšių šia dujų milžine turinčius verslininkus, dalyvaujančius „Gazprom“ dujų prekybos schemose per Lietuvoje ir užsienyje registruotas kompanijas.
Minėti tarpininkai gauna „Gazprom“ privilegijas ir taip gali įgyti konkurencinį pranašumą. Tikėdamiesi dar palankesnių sąlygų, jie atsilygina „Gazprom“ lojalumu: derina savo veiklą su Rusijos atstovais, teikia aktualią informaciją apie pokyčius Baltijos šalių dujų rinkoje.
Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime sakoma, kad 2019 metais pozicijas Baltijos šalyse bandė stiprinti ir Rusijos energetikos įmonių grupė „Inter RAO UES“.
Teigiama, kad jai aktualu ne tik išsilaikyti prekybos elektra rinkose, bet ir daryti įtaką sprendimams dėl strategiškai svarbaus Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projekto.
Šiemet VSD ir AOTD pristatytame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime taip pat pabrėžiama, kad Kinija plečia savo įtaką visame pasaulyje, ekonominiais svertais užsitikrindama ir kitų valstybių paramą Pekinui svarbiais politiniais klausimais.
„Kinijos siekis įgyti technologinį pranašumą ir aktyvi investicijų skvarba didina kitų valstybių pažeidžiamumą ir infrastruktūros kontrolės praradimo riziką“, – rašoma dokumente.
Kinijos siekis įgyti technologinį pranašumą ir aktyvi investicijų skvarba didina kitų valstybių pažeidžiamumą ir infrastruktūros kontrolės praradimo riziką.
Bando išvengti ribojimų
VSD ir AOTD parengtame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime pastebima, kad investuotojai, neatitinkantys nacionalinio saugumo interesų, bando išvengti jiems taikomų ribojimų.
Investuotojų į strateginius ūkio sektorius akcininkai, dėl kurių grėsmę keliančių ryšių buvo priimti neigiami sprendimai, nors tariamai pasitraukia, bet bando išlaikyti įtaką įmonių veiklai.
Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme yra įtvirtinti kriterijai, pagal kuriuos vertinama investuotojų atitiktis nacionalinio saugumo interesams.
„2019 metais didžiausią potencialių investuotojų srautą sudarė asmenys, siekę investuoti finansų ir kredito sektoriuje. Buvo pastebėtas didėjantis investuotojų iš trečiųjų šalių susidomėjimas steigti finansinių technologijų, mokėjimų ir elektroninių pinigų įmones“, – rašoma Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
Buvo pastebėtas didėjantis investuotojų iš trečiųjų šalių susidomėjimas steigti finansinių technologijų, mokėjimų ir elektroninių pinigų įmones.
Pasak VSD ir AOTD parengtos ataskaitos, paaiškėjo, kad nemaža dalis trečiųjų šalių piliečių, siekusių investuoti finansų ir kredito sektoriuje, tiesiog tikrino savo galimybes bei užsienio investicijoms taikomus „saugiklius“.
Kai kurie investuotojai, sužinoję apie pradėtą patikrą dėl jų atitikties nacionalinio saugumo interesams arba po neigiamo Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos sprendimo, nedelsdami atsisakydavo savo investicinių planų.
Dažniausiai investuotojai pripažįstami neatitinkančiais nacionalinio saugumo interesų pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nurodytą kriterijų, kai nustatomi riziką keliantys ryšiai su trečiųjų šalių institucijomis.
Šio kriterijaus priežastys laikomos nepašalinamomis.
