2015 02 04 /13:13

Į Lietuvos banką atvežto „juodojo“ sidabrinio euro kauniečiai laukė per naktį

Kaunietis Saulius naktį į trečiadienį nakvojo prie Lietuvos banko. Tačiau ne todėl, kad neturėtų namų: kolekcines monetas renkantis vyras – vienas iš tų, kurie norėjo žūtbūt gauti retą egzempliorių – vasario 4-ąją Lietuvos banko į apyvartą išleistą 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Mikalojaus Radvilos Juodojo 500-osioms gimimo metinėms. Vos įsigytą monetą kai kurie pirkėjai iš karto pabandė parduoti už dvigubai didesnę kainą.
Žmonės prie Lietuvos banko
Žmonės prie Lietuvos banko

58 eurų vertės kolekcinės monetos Lietuvos banko Kauno skyriuje neliko per kelias valandas – tai trečiadienio vidurdienį 15min.lt sakė kasose dirbantys banko darbuotojai. 

Savo rankose retą egzempliorių išsinešė atkakliausi kauniečiai, tarp kurių – ir Saulius, prie įėjimo į Lietuvos banko Kauno skyrių budėjęs visą naktį. 

„Mes čia stovime nuo antradienio 16 val. Sudarėme sąrašą, kuriame dabar yra per 250 žmonių. Visiems nereikėjo nakvoti – buvome tik keliolika. Kiti atėjo iš ryto ir stojo į eilę pagal sąrašą“, – pasakojo trečiadienį Kaune, prie Lietuvos banko durų, stovėjęs Saulius.

Už jo rikiavosi daugiau nei 200 žmonių eilė. Ne pirmą kartą dėl kolekcinės monetos per naktį šąlantis Saulius žino – nemaža dalis eilėje stovinčiųjų „juodosios“ sidabrinės 20 eurų monetos negaus.

Ji išleista ribotu tiražu, kuris paskirstomas po visą Lietuvą. Kaunui atitenka nedidelė dalis.

„Vilniuje daugiau šansų gauti monetą. Ten jų palieka daugiau. 

Praėjusią savaitę, kai išleido auksinę 50 eurų monetą, Kaunas gavo 500 (visoje Lietuvoje buvo nukaldinta 5 000 tokių monetų. Vienos kaina – 410 eurų, – aut. past.).

Tačiau ir tuomet ne visiems užteko. Šįkart apskritai neaišku, kiek Kaunui skirs. Gal tik 50 „juodųjų“ eurų“, – svarstė vyras.

Paklaustas, kokiu tikslu jam reikia kolekcinių monetų, Saulius užtikrino – tikrai ne prekybai: „Vieni pinigus išleidžia baruose gėrimams, merginoms, kiti lošia, o treti kolekcionuoja. Aš – vienas tokių. Yra ir perkančių monetas kaip investiciją, bet man svarbu jas turėti.“

Panašius atsakymus pateikė dauguma portalo 15min.lt kalbintų kauniečių, ankstyvą trečiadienio rytą stovėjusių eilėje prie Lietuvos banko. Daugumą vilioja tai, jog šios monetos – pirmieji lietuviški kolekciniai eurai. Dėl jų šalti lauke buvo pasiryžę tiek vyresni kauniečiai, tiek jaunimas.

„Esame pradedantys kolekcinininkai. Praėjusią savaitę buvome Berlyne – ten „medžiojome“ kitas kolekcines monetas. Šią naktį stovėjome čia. Ką darysime su monetomis, jei gausime? Paliksime vaikams“, – šmaikštavo su būriu draugų eilėje stovėję Osvaldas ir Egidijus.

Kolekcinės monetos Kaune laukę žmonės
Kolekcinės monetos Kaune laukę žmonės. Kai kurie eilėje praleido visą naktį.

Kolekcionuos ar brangiau parduos?

Nors visi pašnekovai portalui vienu balsu tvirtino neplanuojantys parduoti retų monetų, tačiau kai kurie iš jų greičiausiai taip padarys dar šiandien.

Paprastai jau tą pačią dieną įdedami skelbimai. Kainos priklauso nuo laiko: jei iš karto perki, moneta kainuoja maždaug 20 eurų brangiau. Jei vėliau – brangsta. 

Vos pasirodžius kolekcinėms monetoms interneto skelbimų portalai bei kolekcininkų forumai pasipildo naujais egzemplioriais.

Tai patvirtino eilėje prie Lietuvos banko stovėjusi kauniečių pora.

Mantas ir Inesa vylėsi, kad jiems pavyks banke įsigyti Mikalojaus Radvilos Juodojo 500-osioms gimimo metinėms skirtą sidabrinę 20 eurų monetą.

„Tačiau, jei negausime, grįžę namo lįsime į internetą ir ieškosime ten. Paprastai jau tą pačią dieną įdedami skelbimai. Kainos priklauso nuo laiko: jei iš karto perki, moneta kainuoja maždaug 20 eurų brangiau. Jei vėliau – brangsta. Žinoma, lemia ir monetos retumas. Ši – vienas iš pirmųjų lietuviškų eurų. Tad gali kainuoti brangiau“, – sakė kauniečių pora.

Įtarimus, kad ne vienas „kolekcininkas“ eilėje turi planų iš banke įsigytos kolekcinės monetos užsidirbti, sustiprina tai, jog nė vienas nenorėjo fotografuotis ir pasakyti savo pavardę. 

Pradėjo pardavinėti dar neturėdami rankose monetų

Neabejodami savo sėkme, „kolekcionieriai“ monetą pradėjo pardavinėti dar neturėdami jos rankose – viename skelbimų portale informacija apie parduodamą 20 eurų sidabrinę monetą, skirtą Mikalojaus Radvilos Juodojo 500-osioms gimimo metinėms, įkelta vasario 3-ąją – likus parai, iki monetos išleidimo į apyvartą.

Lietuvos banke įsigyti šią 20 eurų monetą buvo galima už 58 eurus (jei su dėžute – kaina 62 eurai – aut. past.). Internetu ją parduodantis kaunietis už kolekcinę monetą prašė dvigubai daugiau – 120 eurų.

Parduodama 20 eurų moneta
Parduodama 20 eurų moneta

„Turėjau dvi, dabar tik vieną. Bet vakare gal vėl dvi turėsiu. Paskambinkite“, – sakė skelbimą įkėlęs kaunietis. Perkant dvi kolekcines monetas jis pažadėjo padaryti nuolaidą – kaina būtų 210 eurų. Už siuntimą į kitą miestą reikėtų sumokėti papildomai.

Pastebėjus, kad monetos kaina Lietuvos banke mažesnė, jis pasiūlė ten ir eiti: „Jei gausite, praneškite ir man“.

Išleista 3 tūkstančių tiražu

R.Mikalčiūtės/15min.lt nuotr./Kolekcinė 20 eurų moneta
R.Mikalčiūtės/15min.lt nuotr./Kolekcinė 20 eurų moneta

Iš sidabro nukaltos kolekcinės 20 eurų monetos autorius yra dailininkas Rytas Jonas Belevičius.  „Lietuvos monetų kalykloje“ jų nukaldinta 3 000. 

Lietuvos bankas informuoja, kad ES kiekviena valstybė narė, kurios valiuta yra euras, turi teisę kaldinti kolekcines eurų monetas, savo nuožiūra pasirinkdama nominalą, metalą ir kitas ypatybes.

Tačiau šios monetos skiriasi nuo apyvartinių monetų bent dviem iš šių trijų požymių: spalva, skersmeniu ar svoriu.

Kolekcinės monetos yra mokėjimo priemonė tik jas išleidusioje šalyje, skirtingai nei apyvartinės ir proginės eurų monetos, galiojančios visoje euro zonoje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis