15min rašė, kad Kinijoje koronavivirusas beveik nustojo plisti: trečiadienį fiksuoti 24 nauji atvejai ir 22 mirtys. Tai rekordinės susirgimų virusu žemumos Kinijoje.
Kaip kinams tai pavyko pasiekti ir ko galėtume pasimokyti mes?
Ambasadorė 15min teigė, kad Kinija yra kitaip valdoma valstybė, todėl visų principų Lietuvoje nepritaikysi, bet matome, kad padėtis Kinijoje jau gerėja, tad verta panagrinėti, ką kinai daro.
Nesilaikė saviizoliacijos taisyklių, ir buvo nubaustas devynių mėnesių laisvės atėmimu.
„Kinai, bijodami virusų grįžimo, vėl taiko saviizoliaciją atvykstantiems į Kiniją. O atvykstantiems ne į pagrindinius miestus, tai gali būti net ne viešbučiai, o specialios patalpos. Sankcijos griežtos – kalbama apie baudas, laisvės atėmimą. Pavyzdžiui, skaičiau apie atvejį, kai iš pavojingos Kinijos zonos grįžęs kinas nepakluso pareigūnams, nesilaikė saviizoliacijos taisyklių, ir buvo nubaustas devynių mėnesių laisvės atėmimu. Dar jie turi socialinių kreditų sistemą, kur prisirinkęs baudos taškų ir bilieto į lėktuvą nenusipirksi“, – pasakojo diplomatė.
Kinijoje, anot jos, darbdavys turi užtikrinti, kad saviizoliacijoje turintys būti darbuotojai neitų į darbą.
„Namų bendrijos, vadinamieji kompaundai, turi tikrinti kasdien to žmogaus temperatūrą jo bute ir ją registruoti, jie turi teisę neišleisti jo iš teritorijos. Už nepaklusnumą užsienietis gali būti deportuotas.
Jau mėnesį į namus negali įeiti niekas, tik gyventojai su specialiais leidimais. Prieš tai jiems pamatuojama temperatūra. Siuntiniai paliekami prie apsaugos, reikia nueiti ten juos pasiimti.
Kituose kvartaluose pasitelkta kontrolei milicija/kariuomenė. Be to, kinai turi specialias aplikacijas telefonuose, kur sužymėtos spalvomis pagal pavojingumą zonos ir ten prašoma daug informacijos“, – pasakojo ji.
Už nepaklusnumą užsienietis gali būti deportuotas.
Pasak I.Marčiulionytės, kinai tikrai reaguoja į taisyklių pažeidimus. Pavyzdžiui, gali praeiviui gatvėje liepti užsidėti kaukę, kurią Kinijoje viešoje vietoje dėvėti privalu.
Anot ambasadorės, kinas protestuos, jei bendradarbis ateis į darbą be karantino, gali dėl to pats neateiti į darbą.
„Žinoma, visko pasitaiko ir čia, bet turint galvoje, kiek Pekine gyventojų, tai tvarkomasi efektyviai“, – apibendrino ji.
Ambasadorės teigimu, gana greit buvo paskelbta, kokios ligoninės priims karščiuojančius, jiems buvo skiriami specialūs įėjimai, ten pasitikdavo specialiai apsirengęs personalas, informacija kelis kartus keitėsi, buvo žinoma, kokios ligoninės priima užsieniečius.
„Daug oficialios reikalingos informacijos buvo liftuose, prie durų, laiptinių, įėjimų, spaudoje, socialiniuose tinkluose. Žinoma, buvo ir fake news...“, – teigė ji.
I.Marčiulionytė pažymėjo, kad šiuo metu kinai testo apie virusą atsakymą gauna maždaug per valandą.
Atšaukti visi masiniai renginiai, uždaryti kino teatrai, muziejai, restoranai, mokymo įstaigos, praktiškai nevyksta darbiniai susitikimai.
Mokosi laikytis atstumo
Šis laikotarpis, anot jos, labai pakeitė kinų kasdienybę, jų socialinius įpročius.
„Galiu pasakoti apie Pekiną. Toks didžiulis miestas virš mėnesio buvo apmiręs. Atšaukti visi masiniai renginiai, uždaryti kino teatrai, muziejai, restoranai, mokymo įstaigos, praktiškai nevyksta darbiniai susitikimai.
Gatvėse mažai automobilių, dėl ko labai pagerėjo oro kokybė. Daug kas dirba iš namų. Ypač sunku mažoms įmonėms, viešbučiams, turizmo agentūroms. Vienu metu čia irgi trūko kaukių, dezinfekcinio skysčio, bet dabar jų vėl yra. Maisto parduotuvės veikė visada, maisto netrūko. Tris savaites neveikė maisto išvežiojimo tarnybos. Dabar jos vėl dirba, bet į namus įeiti negali. Reikia viską ateiti pasiimti prie vartų.
Viešasis transportas irgi tuštokas. Kinai mokosi laikytis atstumo bendraudami, nes jų asmeninės erdvės samprata kitokia, nei rekomenduojama. Mieste visi su kaukėmis, nes jas dėvėti privalu“, – pasakojo pašnekovė.
Ambasados darbas, anot jos, taip pat persikėlė į internetą, nes vietoj susitikimų susirašinėjama.
„Ambasada atidaryta, bet kurį laiką kaip visi neišdavėme vizų, šiuo metu dar neišduodame turistinių vizų, kitas išduodame per vizų centrus.
Stengiamės dalintis laikus tarp darbo iš namų ir ambasadoje, turime darbo grafikus. Visi visada pasiekiami telefonu. Žinoma, darbas su ministerijomis ir ES atstovybėmis vyksta. Turime 6 valstybes, tad yra ką veikti. Visgi normaliu gyvenimu to nepavadinsi, nes jis ribojasi maršrutu darbas – namai. Tad skaitome daug knygų..., – teigė – I.Marčiulionytė. – Dėvim kaukes, dezinfekuojam patalpas, jas vėdinam, labai dažnai plaunam rankas. Visur mus lydi chloro kvapas...“
Visgi ji teigė jaučianti, kad gyvenimas Pekine pamažu atgyja: restoranai jau irgi atsidaro, sodina žmones prie stalo po vieną ar daugiausiai po tris.
„Reikia prisiminti, kad čia dažnai atstumai tarp stalų labai maži. O kinui valgyt vienam yra visiškai nesuprantama, nes jie maistu dalinasi... Jau daugėja žmonių ir mašinų mieste, pasitaiko ir kamščių. Atsidaro miesto parkai. Į Pekiną pamažu ateina pavasaris“, – sakė ji.
Mano patarimas – klausykit specialistų, būkit pilietiški ir galvokit ne tik apie save, bet ir apie aplinkinius.
Ragina galvoti ne vien apie save
Pekine buvo imtasi drakoniškų priemonių, tad, anot diplomatės, dideles bėdos tikrai pavyko išvengti.
„Galbūt kai kurios patirtys gali padėt ir Lietuvai. Mano patarimas – klausykit specialistų, būkit pilietiški ir galvokit ne tik apie save, bet ir apie aplinkinius“, – patarė ji.
Ar Lietuvoje reikėtų taikyti kokias nors poveikio priemones negalvojantiems apie kitų žmonių sveikatą?
Lietuvoje, ko gero, pirmiausiai būtų svarbi vieningai neigiama visuomenės nuomonė ir principingumas šiuo klausimu, įsitikinusi I.Marčiulionytė.
„Be to, turi būti visiems aišku, kokios yra saviizoliacijos taisyklės. Visi turėtume padėti mūsų medikams nepakliūt į sunkiai suvaldomas situacijas. Jos turėtų būti visiems žinomos. Gal kokios sankcijos yra, tada jos turėtų būti žinomos.
Ir gal būtų gerai, jei savivaldybes turėtų kontaktinius asmenis, kur būtų galima pranešti apie tokius atvejus. Jų kontaktai būtų paskelbti. Gal tada mažiau pagundų būtų. Bet čia jau klausimai virš mano kompetencijos ribų“, – sakė diplomatė.
