Kaip LRT.lt sakė G. Paluckas, jau seniai su sveikatos apsaugos ministrais buvo diskutuojama, kad šeimos gydytojų darbo krūviai ir atlyginimai ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje yra neproporcingi.
„Pustrečių metų siuntinėjome įvairius raštus Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM), prašydami, kad būtų peržiūrėti šeimos gydytojų priimamų pacientų įkainiai. Kūdikių krepšelis metams dabar yra 110 eurų, vyresnių nei 65 metų pensininkų – 47 eurai, o dirbančių asmenų – apie 25–26 eurai. Tai tikrai neadekvatūs dydžiai, bet visi sveikatos apsaugos ministrai, tiek socialdemokratų, tiek ir dabartinis – Aurelijus Veryga, gražiai kalba, kad problema yra, kad jie ją suvokia, bet va...“, – bendraudamas su LRT.lt kalbėjo G.Paluckas.
Bandys sumažinti darbo krūvius
Aiškindamas, iš kur miesto valdžia prasimanys pinigų šeimos gydytojų algoms padidinti, G.Paluckas teigė, kad tai padaryti leis 56 mln. eurų padidėjęs miesto biudžetas. Todėl bus mažinamas medikų darbo krūvis ir didinamas atlyginimas.
Šiuo metu poliklinikose dirbantys šeimos gydytojai per dieną vidutiniškai privalo priimti po 40 pacientų. Jiems išeina skirti tik po keliolika minučių ir tai dalį šio laiko atima dokumentų sutvarkymas bei receptų išrašymas.
Tiesa, vicemeras sutiko, kad per vieną dieną planuojama reforma neįsigalios – reikės Vilniaus poliklinikoms daugiau šeimos gydytojų, prireiks ir daugiau kabinetų.
Bet G.Paluckas įsitikinęs, kad gydytojai, pamatę, jog sostinėje galima uždirbti daugiau, sutiks atvažiuoti iš aplinkinių miestų ar rajonų.
„Siekiant, kad visoje šalyje pakiltų šeimos gydytojų algos, būtina peržiūrėti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų skirstymą, o tam jau reikia SAM sprendimų. Be to, reikia, kad būtų ruošiama daugiau šeimos gydytojų, nes jų poreikis iš tikrųjų yra kur kas didesnis“, – tvirtino G. Paluckas.
Ar iš tikrųjų gydytojų algos padidės?
Siekiant, kad visoje šalyje pakiltų šeimos gydytojų algos, būtina peržiūrėti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų skirstymą, o tam jau reikia SAM sprendimų, – G.Paluckas
Didžiausios Vilniaus Centro poliklinikos vadovas Kęstutis Štaras abejojo, ar, sumažinus prisirašiusių ligonių skaičių, bus įmanoma šeimos gydytojams padidinti atlyginimus.
Šiuo metu Centro poliklinika turi 130 tūkst. pacientų. Kiekvienoje šeimos gydytojo apylinkėje yra 1400–1600 pacientų. Sumažinus jų skaičių 20 proc., liktų 1250. Už tiek pacientų poliklinikai sumokėtų Ligonių kasa.
„Gydytojų algos nepadidės, o tik sumažės darbo krūvis. Bet gydytojai vis tiek darbo vietoje turės būti 7 val. ir 36 min.“, – svarstė K.Štaras.
Jo vadovaujamos poliklinikos šeimos gydytojų vidutinės algos, neatskaičius mokesčių, – 1430 eurų.
K.Štaras mano, kad geriau – ne mažinti šiuo metu esantį šeimos gydytojų darbo krūvį, o motyvuoti juos tuo atveju, jei jie pacientus priima greičiau nei per savaitę nuo užsirašymo datos.
„Kita vertus, ar pakaks motyvacijos jauniems šeimos gydytojams pasilikti Lietuvoje, jei jų darbo krūvis sumažės, o algos liks tos pačios? Manau, jie būtų linkę pritarti sprendimui, kad darbo krūviai liktų tokie patys, bet būtų suteikiamos galimybės jiems užsidirbti daugiau“, – įsitikinęs K.Štaras.
Sumažėjus darbo krūviui ir pacientų kiekiui apylinkėse, Centro poliklinikai papildomai reikėtų į darbą priimti 9–12 naujų šeimos gydytojų.
Kol kas nejausti šeimos gydytojų stygiaus šiai poliklinikai leidžia tai, kad ji yra didžiausia šių specialistų rezidentūros bazė šalyje. Joje po rezidentūros kasmet pasilieka 3–4 šeimos gydytojai.
Vicemeras: nuogąstauti nėra pagrindo
G.Paluckas prieštaravo K.Štaro nuomonei, kad, sumažėjus gydytojų darbo krūviui, jų algos liks tos pačios: „Juk, skirdami 4 mln. eurų jų atlyginimams padidinti, mes pakelsime ir jų darbo įkainius. [...] Bet sutinku, kad šią problemą derėtų spręsti visos šalies mastu ir pirmiausia – pertvarkyti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų paskirstymą.“
Pasak vicemero, Vilniaus miesto savivaldybė tokiai reformai ruošėsi beveik pusantrų metų. Ji turėtų prasidėti šių metų birželį, o labiausiai ją paskatino tai, kad, G.Palucko žiniomis, pastaruoju metu Norvegijos ir Vokietijos medicinos įstaigos masiškai vilioja lietuvius šeimos gydytojus.
Reformos greitai įgyvendinti nepavyks?
Vilniaus Šeškinės poliklinikos, kurioje prisirašę apie 90 tūkst. pacientų, vadovas Jonas Kairys pritaria savivaldybės planams kelti algas šeimos gydytojams ir mažinti jų darbo krūvį, tačiau jis abejojo, ar pavyktų šią reformą įgyvendinti greitai. Jai prasidėjus, jo vadovaujamoje poliklinikoje prireiktų į darbą priimti 6–7 naujus šeimos gydytojus.
Pasak J.Kairio, diskutuojama, kad galbūt Vilniaus savivaldybė imtųsi finansuoti maždaug 20 šeimos gydytojų rezidentūros sąnaudas ir už tai jie pasiliktų sostinėje dirbti tris ar ketverius metus.
„Čia yra problema ir taip greitai, kaip norima, šeimos gydytojų darbo sąlygų pagerinti nepavyks. Kažin ar pajėgsime rasti tiek naujų specialistų, kiek miesto poliklinikoms reikės?“ – svarstė J.Kairys.
J.Kairys tvirtino, kad, jeigu Ligonių kasos normaliais įkainiais įvertintų pacientams suteikiamas paslaugas ir už jas sumokėtų, tai poliklinikose iš viso eilių nebūtų.
Šeškinės poliklinikoje šeimos gydytojai, atskaičius mokesčius, uždirba apie 1100–1200 eurų.
Kodėl Ligonių kasų biudžetas – visada subalansuotas?
Vertindamas dabar galiojančius ligonių aptarnavimo įkainius, J.Kairys teigė, kad jie – tiesiog absurdiški ir ši problema nesprendžiama jau daugybę metų.
„Kodėl Ligonių kasų biudžetas kiekvienais metais – subalansuotas? O gi todėl, kad jos neskaičiuoja, kiek realiai kainuoja kokia nors operacija ar šeimos gydytojų darbas, bet tik suskaičiuoja savo turimas pajamas, padalija jas iš paslaugų skaičiaus ir gauna jų kainą.
Žmonės to juk nežino. Jie šventai tiki, kad per metus sumokėję milžiniškus pinigus už sveikatos draudimą, turi už juos ir gauti atitinkamą paslaugų kiekį. Galvoja, kad medicinos įstaigos nežino, kur dėti pinigus“, – kalbėjo J.Kairys.
Jis tvirtino, kad, jeigu Ligonių kasos normaliais įkainiais įvertintų pacientams suteikiamas paslaugas ir už jas sumokėtų, tai poliklinikose iš viso eilių nebūtų. Šiuo metu nustatyta tam tikra tvarka, pagal kurią poliklinikoms nurodyta, už kiek ir kokių specialistų paslaugų bus sumokama per metus. Tačiau tie paslaugų skaičiai – labai toli nuo realybės ir pacientų poreikių, todėl ir reikia pas kardiologus ar kitus specialistus laukti eilėse po kelis mėnesius ar net pusmetį.
