Paskutinėmis Seimo rudens sesijos dienomis parlamentarai po pateikimo pritarė atitinkamai įstatymo pataisai. Už ją balsavo 98 Seimo nariai, nė vienas nebuvo prieš, vienas susilaikė. Toliau projektą svarstys parlamentiniai komitetai.
Jo iniciatoriaus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno teigimu, Lietuvoje yra apie 38 tūkst. aktyviojo rezervo ir apie 80 tūkst. parengtojo rezervo karių.
„Tai yra tų, kurie tarnavo anksčiau negu aktyvusis rezervas, tai yra jau virš dešimt metų. Praėjus dešimčiai metų, jie jau nebėra kviečiami į kartotinius mokymus. Dabar pagal mūsų visą koncepciją, kurią mes dėliojame, (...) tie žmonės savo vietą gynybos planuose galėtų atrasti per komendantūras“, – sakė parlamentaras.
Anot jo, parengtojo rezervo karius reikėtų ruošti darbui komendantūrose įvedus šalyje karo padėtį.
„Komendantūros yra ta užnugario sistema, kova su diversinėmis grupėmis, objektų apsauga. Tą funkciją labai aiškiai galime matyti Ukrainoje. Jinai pasiteisino. Tas užnugaris būtų sudarytas iš parengtojo rezervo karių, iš komendantinių šaulių, jų skaičiai irgi auga, ir iš kovinių asmenų, jeigu mes rastume algoritmą, pavyzdžiui, kaip mūsų medžiotojus apmokyti, patikrinti, kurie irgi nori integruotis į tą užnugario sistemą“, – aiškino NSGK vadovas.
Anot jo, pagal dabartinius įstatymus parengtojo rezervo kariai negali būti kviečiami į pratybas.
Todėl siūloma įtvirtinti, kad parengtojo rezervo kariai, kol jiems sukanka 60 metų, dalyvauja pratybose ar mokymuose krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Pratybų ar mokymų programas nustatytų Lietuvos kariuomenės vadas.
Taip pat numatyta, jog pašaukti į pratybas ar mokymus parengtojo rezervo kariai būtų aprūpinami apranga, maistu ir tarnybine gyvenamąja patalpa, jiems mokamas atlyginimas už šias dienas, taikomos socialinės garantijos.
Siūloma, kad pakeitimai įsigaliotų nuo 2024 metų liepos 1 dienos.
