Kaunietė savo vieno kambario butą išnuomojo šiemet, sausio mėnesį. Ji pasirašė nuomos sutartį, o nuomininką padėjo rasti šias paslaugas teikianti viena Kauno agentūra.
Kaunietė tikėjosi, kad tai – savotiškas patikimumo garantas, tačiau paaiškėjo, kad net ir oficiali nuomos sutartis negali garantuoti, jog su nuomininku nekils problemų.
Šiuo metu moteris ruošiasi butą parduoti, tačiau nežino, kaip tai padaryti, kai bute gyvena svetimas žmogus.
Nei mokesčių, nei nuomos
„Nors butą nuomoju jau ne pirmą kartą, tačiau pirmą kartą susidūriau su tokia situacija“, – sakė Vilija.
Mokesčių už komunalinius patarnavimus pusamžis vyras nemokėjo nuo pat pradžių. Nors kaunietė bandė su juo susisiekti telefonu, tačiau jis neatsiliepdavo.
„Kelis kartus esu jam prisiskambinusi, tačiau jis atsiliepdavo tik tada, kai skambindavau iš kito telefono numerio. Vis sakydavo, kad netrukus man perskambins, kad yra ne Lietuvoje. Tačiau niekada taip ir nepaskambino“, – sakė moteris.
Vilija kelis kartus užsuko ir pas kaimynus. Jie pasakojo, kad vyrą kartais mato, tačiau – retai, o dažniau vakarais bute būna tamsu.
„Prisigalvojau visko. Galvojau, gal kreiptis į policiją? O gal jis butą išsinuomojo tam, kad, pavyzdžiui, laikytų ten vogtus daiktus? Kai pradedu galvoti giliau, pasidaro keista, kad vyras, kuriam maždaug apie penkiasdešimt metų, neturi savo būsto“, – kalbėjo moteris.
Nuomininkų teisės – svarbiau nei skolos
Nekilnojamojo turto „Ober Haus“ atstovas Marius Čiulada sako, kad nieko itin paguodžiančio šioje situacijoje pasakyti negalima.
Mat pagal galiojantį Civilinį kodeksą nuomininko iškeldinti be teismo negalima, jei jis pats nesutinka geranoriškai to padaryti.
Pasak pašnekovo, teisminis kelias, jei šeima gyvena be mažamečių vaikų, nėra „kosminis“ ir procesas dažniausiai vyksta rašytine tvarka.
„Bet jei gyvena su mažamečiais vaikais, tada istorija gali būti ne tokia saldi“, – sakė M.Čiulada, mat teismas gali nepriimti sprendimo iškeldinti šeimą, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.
Pasak M.Čiulados, dažnai žmonės eina kitu keliu: tiesiog pakeičia spynas. Tačiau toks jų elgesys gali būti net apskųstas policijai.
Kaip sakė pašnekovas, pagal galiojančius įstatymus situacija nėra normali, kai taip ginamos nuomininko, tačiau neginamos savininko teisės.
„Pavyzdžiui, užsienyje nėra nemandagu paprašyti išrašo apie pajamas, buvusių šeimininkų kontaktų. O pas mus dar prieš dešimt metų buvo populiaru nuomoti butą be jokios sutarties. Dabar situacija jau kiek pasikeitusi, labiau civilizuota“, – sakė M.Čiulada.
Butus nuomojantys žmonės neretai prašo kelių mėnesių nuomos dydžio užstato, o M.Čiulada pataria ilgai nelaukti: jei žmogus nemoka mokesčių ar nuomos, iš karto nutraukti sutartį ir kreiptis į teismą.
„Kartais nuomininkai piktinasi, kad šeimininkai nenori priimti šeimų su vaikais, yra įtarūs ir su pretenzijomis. Tačiau taip yra ne dėl to, kad šeimininkai – beširdžiai ar kraugeriai, norintys tik gauti pelną. Jie nori apsaugoti savo turtą, kuris dažnu atveju gali būti net kelių šimtų tūkstančių eurų vertės“, – kalbėjo M.Čiulada.
Su nekilnojamuoju turtu dirbantys specialistai sako, kad problemą išspręstų Civilinio kodekso korekcijos, labiau apsaugant šeimininkų, o ne tik nuomininkų interesus.
Kelias – tik teisinis
Jei su nuomininku nepavyksta susitarti gražiuoju, belieka teisinis kelias, tvirtina ir advokatas Karolis Rugys.
„Pateiksiu tik nuomonę, kuriai nėra taikomas tiesos kriterijus, kadangi iš pateiktų duomenų yra įmanoma pateikti tik bendro pobūdžio komentarą“, – apie kaunietės situaciją kalbėjo K.Rugys.
Pasak teisininko, visų pirma savininkė turi nutraukti nuomos sutartį.
„Civilinis kodeksas numato, kad jei nuomininkas nuolat ir ne mažiau kaip tris mėnesius (jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos“, – Civilinį kodeksą citavo K.Rugys.
Nuomos sutarties nutraukimo tvarka, teigė K.Rugys, turi būti numatyta pačioje nuomos sutartyje, tai pat kartu reikia numatyti terminą, per kurį jis turėtų atlaisvinti butą bei sumokėti susikaupusius mokesčius ir kitus galimus įsiskolinimus.
„Jeigu nuomininkas po nuomos sutarties nutraukimo ir suteikto termino vis tiek elgiasi piktybiškai ir neišsikrausto, tai savininkas privalo kreiptis į teismą, kadangi fiziniai asmenys iš gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinami tik teismo tvarka.
Teismui priėmus sprendimą iškeldinti, tokį teismo sprendimą vykdo antstolis“, – komentavo K.Rugys.
