Šeštadienio vakarą džiazo mėgėjai jau paskutinį sykį šiemet susirinko į festivalio „Nida Jazz maratonas“ uždarymą. Paskutiniajam vakarui, kaip ir priklauso, buvo palikta speciali programa, kurios metu pasirodė tiek Lietuvos, tiek Latvijos džiazo scenos grandai. Renginio nepraleido ir prezidentas G.Nausėda kartu su pirmąja ponia D.Nausėdiene.
G.Nausėda po pirmos dalies, kurios metu klausėsi programos Nostalgy „Probably never again“ (liet. „Galbūt niekada daugiau“), žurnalistams sakė, kad klausyta muzika juos pakylėjo. Prezidento teigimu, džiazas yra ypatinga muzikos rūšis, labiausiai jį žavinti savo improvizacijomis.
„Klausausi ir galvoju, kiek čia improvizacijos, o kiek rėmų, kuriuose muzikantai groja. Galvoju, kad kartais jie pranoksta patys save ir patys nežino, kas laukia už kito posūkio. Kai susiduri su tokiais ekstra klasės muzikantais, o, be abejo, Čekasino (Vladimiro Čekasino, – aut. past.) grupė tokia ir yra, pagalvoji, kad muzikantai, kaip geras vynas – kuo brandesnis, tuo geresnis. Tikrai turėjau didelį malonumą, pamiršome viską, kas yra pašalinio ir šeštadienio vakarą nereikšminio. Tiesiog mėgavomės muzika“, – tvirtino jis.
Tiesa, G.Nausėda pažymėjo, jog džiazas nėra vienintelis jam patinkantis muzikos tipas.
„Tai priklauso net ne nuo muzikos rūšies, o tiesiog yra gera muzika, yra prastesnė ir visai prasta. Taip pat, kaip ir atlikėjai. Džiazą apskritai labai vėlai atradau, bet kai atradau, tikrai pamilau. <...> Kaip ir gyvenime, džiaze niekada nežinai, kas bus netrukus ir tuo jis yra žavus“, – sakė jis.
Paklaustas, ar prisimena savo pirmąjį vizitą į Neringą, G.Nausėda sakė, jog jam atmintyje iškyla Mirusių kopų vaizdiniai. Tuomet jam, dar būnant mažam, kopos pasirodė nežemiškos.
„Vaikui, kuris nematė nei Sacharos dykumos, nei apskritai pasaulio, tai buvo nežemiškas vaizdas. Tas padarė įspūdį ir išliko atmintyje. O po to vizitai, žinoma, buvo gana dažni. Čia tėvai turėjo pažįstamų, važiuodavome jų aplankyti. Pagaliau buvo laisvos sienos, važiuodavome į Kaliningrado sritį, pasižiūrėdavome, kaip yra čia ir kaip skirtingai yra ten“, – pasakojo jis.
G.Nausėdos nuomone, Neringa turėtų išlikti išskirtiniu Lietuvos kampeliu. Kol jis bus išskirtinis ir nepaliestas, apsaugotas nuo pernelyg didelės žmogaus intervencijos, tuo jis bus brangesnis. Tiesa, prezidentas teigė manantis, kad šiandien pavyksta rasti balansą tarp aplinkosaugos, urbanistikos ir rekreacijos.
„Nesutikčiau, kad Neringoje kažką darome blogai. Jeigu atsiribojant nuo smulkesnių dalykų, pristabdėme statybas, kurios galėtų sujaukti landšaftą ir padaryti Neringą dar vienu urbanistiniu arba turistiniu centru, ir kartu ji prarastų tam tikrą žavesį. Suprantu, kad verslo, investuotojų interesas yra toks, koks jis yra, bet šitoje vietoje valstybės įsikišimas yra būtinas. Valstybė kol kas apsaugo šį nuostabų rojaus kampelį“, – įsitikinęs jis.
Prezidentas tikino, kad šiuo metu mokosi gyventi be atostogų. Tai – „labai įdomus žanras, prie jo reikia priprasti“. Tačiau jis pažymėjo, jog jam niekada nereikėjo ilgo poilsio, užtekdavo dviejų savaičių.
„Negaliu vienoje vietoje gulėti labai ilgai arba kažkur pajūryje, man visada reikia naujo judėjimo, kažką naujo daryti, į kitą vietą nuvykti. Gal tai ir gelbėja, kad man kitą kartą pakanka ir pusantros dienos. Ir žiūrėk, visai kita savijauta ir gali vėl iš naujo žygiuoti. Neslėpsiu, kad Nida kažkaip ypatingai traukia. Mane traukia daug Lietuvos kampelių, bet atvykti į šį tašką ir pasigėrėti nuostabiu saulėlydžiu, į Kuršių marias išplaukti arba tiesiog futbolą pažaisti“, – tvirtino G.Nausėda.
