„Stirnos jauniklius slepia aukštoje žolėje, tad juos pamatyti yra ganėtinai sudėtinga. O ypatingai šienaujant pievas iš traktoriaus. Tad jų aptikimui pasitelkėme specialius dronus ir žvėrių paieškai apmokytus medžiotojų augintinius, kurie išžvalgo laukus ir pievas, prieš pradedant šienavimą“, – apie atsakingos šienapjūtės iniciatyvą visoje Lietuvoje pasakoja Laimonas Daukša.
Gyvūnai atviruose plotuose pievose ir laukuose vasarą praleidžia daug laiko, nes ten mažiau kraujasiurbių vabzdžių, gausesnis maisto pasirinkimas bei lengviau pastebėti pavojų. Laukuose stirnos ir kiškiai veda jauniklius, peri kurapkos, griežlės, įvairūs tilvikai, putpelės, daug žvirblinių paukščių.
Anot jo, vien per pirmą iniciatyvos savaitę buvo išgelbėti keli šimtai stirnos jauniklių visoje Lietuvoje, kuriuos aptikus dronais ar su šunimis, medžiotojai perkeldavo į saugią vietą.
„Vaikus palikdama pievoje, jų mama toli nuo jų nesitraukia, tad nuo grėsmės apsaugoti jos jaunikliai, netrukus vėl būna su motina“, – sako jis.
Atsakingos šienapjūtes iniciatyvos metu visi šalies ūkininkai yra kviečiami susisiekti su vietos Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos rajoninėmis draugijomis, kurios kartu su medžiotojais organizuoja nemokamą laukų ir pievų patikrinimą prieš pradedant šienauti.
Stirnos jauniklius veda pavasario pabaigoje – vasaros pradžioje. Šis laikotarpis gamtoje sutampa su šienapjūtės laikotarpiu ūkininkų laukuose, todėl gali turėti tragiškų pasekmių ką tik gimusiems stirniukams ir mažiems kiškučiams. Kiekvienais metais šienapjūtės metu visame pasaulyje žūsta tūkstančiai jauniklių. Stirnų patelės, pirmas kelias savaites savo jauniklių kartu nesivedžioja, nes jie tiesiog yra per silpni, todėl ir reikalinga ši akcija.
Laukus ir pievas medžiotojai išžvalgo su specialiais dronais, aprūpintais termo jutikliais bei specialiai žvėrių paieškai apmokytais šunimis. Tokia iniciatyva šalies istorijoje organizuojama pirmą kartą, kurios iniciatoriai aplinkosauginė organizacija Ekosistemų apsaugos centras ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija.
