Privačioje klinikoje dirbantis plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Darius Jauniškis susitikime teigė, kad medikų bendruomenėje susikaupė labai daug skaudulių – radikalių pokyčių sistemoje nėra nuo nepriklausomybės atkūrimo.
„Mokiausi 13 metų, kad gaučiau licenciją, dirbame labai sunkų, atsakingą darbą. Mes budime naktimis, dirbame priėmimo skyriuje, šiandien matau, kad gydytojai, kurie nusivylę sistema arba išvažiuoja į užsienį, arba kenčia, arba nusėda privačiose klinikose, kaip aš tai padariau. Bet man skaudu už mūsų bendrosios praktikos slaugytojas, dėl rezidentų, kurie atlieka titanišką darbą, kurie gauna už tai grašius“, – kalbėjo jis.
Anot D.Jauniškio, negana to, kad medikai, jo žodžiais, patys sau gražūs ir protingi, iš jų yra tyčiojamasi: „Dar iš mūsų tyčiojasi, mus vadina kyšininkais, mums prilipdo lipdukų kažkokių ant durų“.
Jis tikino, kad nuo kitų metų įsigaliosiantys terminai, per kuriuos medikai turės priimti visus pacientus, nieko gero neduos, nes to įgyvendinti neįmanoma.
„Dabar išleido atsakymą dėl eilių, paprašykim kad išleistų įstatymą dėl viduriavimo, gal viduriavimas sustos Lietuvoje?“, – ironizavo jis.
Medikas teigė, kad Estijos kolegoms pirmiau pakėlė algas, o paskui ėmė lipdukus klijuoti ant kabinetų durų, kad jiems neneštų kyšių.
Medikai nori didesnių algų, nei Vyriausybės prašo profsąjunga
D.Jauniškis perskaitė parengtą peticiją, kurią kviečiami pasirašyti visi medikai. Joje rašoma, kad medikai, patirdami didžiulį spaudimą ir fizinį nuovargį, kasdien mato vis daugiau sistemos griūties požymių. „Sveikatos priežiūros sistema nebeturi pakankamai ištekliaus – dirbančių žmonių: gydytojų, slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų, todėl artėja prie visiško chaoso“, – teigiama peticijoje.
Anot D.Jauniškio, jaučiant atsakomybę prieš pacientus, medikai reikalauja nedelsiant padidinti visų sistemos darbuotojų, taip pat ir gydytojų rezidentų algas 30 proc., per artimiausius metus 50 proc., o iki 2020 metų, iki vidutinio ES šalių atlyginimo, iš esmės reformuojant Sveikatos draudimo fondo formavimo principus ir didinant visų sveikatos priežiūros paslaugų įkainius.
Taip pat reikalaujama teisės aktais nustatyti medikų darbo krūvį, nustatyti minimalią gydytojo konsultacijos trukmę.
„Nedelsiant sustabdyti reguliariai vykdomų „Sodros“ ir Valstybinės ligonių kasos padalinių finansinių sankcijų ar išieškojimų taikymą visoms sveikatos priežiūros įstaigoms ar jų darbuotojams už netyčines klaidas, jei nebuvo padaryta žada pacientų sveikatai ar gyvybei“, – kalbėjo D.Jauniškis.
Peticijoje taip pat reikalaujama, kad svarstant teisės aktus, kurie palies gydytojų gyvenimą, būtų konsultuojamasi su pačiais gydytojais.
Penktadienį paskelbta ir tai, kad medikai kurs atskirą organizaciją, kuri, nors ir negalės pati organizuoti gydytojų streikų, privers juos organizuoti tuos, kurie tai padaryti gali.
Dūrė profsąjungos prezidentui: per ilgai užsibuvote poste
Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas diskusijoje sakė, kad per paskutinius 7 metus sveikatos sistema negavo 1 mlrd. eurų.
„Įmoka už draudžiamąjį yra dvigubai mažesnė, nei jam reikia pinigų“, – paaiškino jis. L.Labanauskas aiškino, kad yra reikalaujama keisti įkainį, o derybos dar neįvyko. Jos planuojamos lapkričio 14 dieną.
„Arba susitariame, arba ne“, – sakė jis.
„Jūs per daug užsibuvote savo poste – niekas nevyksta“, – replikavo jam medikas iš salės. D.Jauniškis pridūrė, kad reikia kalbėti ne apie kaulus šunims, ne apie 15 proc. algų pakėlimus nuo liepos, o būtinus sprendimus, kurių reikia šiandien.
L.Labanauskas nenorėjo sutikti, kad 15 proc. algų pakėlimas – smulkmena.
Susitikime medikai piktinosi, jog nejaučia, kad profesinė sąjunga jiems atstovauja, be to, kaltino organizaciją nesidalijant informacija apie pokalbius su valdžia.
Kaip jau skelbta anksčiau, netenkina Vyriausybės planai dėl jų algų – jie nori didesnio jų kilimo nei planuojama, nepavykus susitarti žada streikuoti.
Anot medikų atstovų, anksčiausiai medikų streikas galėtų vykti 2018 metų sausį.
R.Aranauskas: kabome ant trijų paskutinių pirštų
Diskusijoje dalyvaujantys gydytojai apgailestavo, kad nuo gydytojo darbo kokybės alga nepriklauso, todėl medikai padarė tai, ką gali – parduoti savo laiką. Todėl jo nebelieka nei šeimai, nei poilsiui.
Pokalbiuose girdėjosi nuomonių, kad medikams pakaktų dukart didesnių algų – kad antrosios nereikėtų uždirbti po pagrindinio darbo.
Į Norvergiją emigravęs gydytojas psichiatras Ramūnas Aranauskas sakė, kad Norvegija nuo Lietuvos skiriasi tuo, kad šioje šalyje nėra taip, kad pacientai turi daugiau teisių už gydytojus.
„Tokie dalykai kaip pacientų skaičius yra gydytojo reikalas“, – sakė jis. Vidutiniškai Norvegijoje medikas priima 14 pacientų per dieną, tuo metu Lietuvoje medikas priverstas priimti 40 pacientų, todėl negali skirti pakankamai laiko.
„Ten sistema atvirkščia – gydytojas sako, ko jam reikia, kad jis gerai atliktų savo darbą. Dabar ne liepto galas, o kabome ant trijų paskutinių pirštų“, – sakė jis.
Medikas pusiau juokais sakė, kad ateityje Lietuvoje gali nelikti medikų – dalis bus emigravę, o kiti susodinti į kalėjimus už klaidas, kurias padarė dėl pervargimo ir priminė klinikos „Kardiolita“ istoriją, kurios gydytojas nuteistas už padarytą klaidą, dėl kurios mirė pacientas.
„Norvegija skurdi šalis ta prasme, kad ji negali finansuoti tokio didelio baudžiamojo aparato“, – sakė jis paklaustas, ar šioje šalyje medikai yra nuolat tikrinami įvairių tarnybų.
R.Aranausko teigimu, Norvegijoje mediko alga nuo priimtų pacientų nepriklauso. Paklaustas, kodėl Lietuvoje medikai nestreikuoja, jis teigė, kad mūsų šalyje yra sukurtas baudžiamasis aparatas, todėl gydymo įstaigų administracijos ras būtų numalšinti bet kokias streiko užuomazgas. Be to, anot psichiatro, pats reguliavimas toks, kad streiką labai sudėtinga suorganizuoti teisiškai.
„Lietuvoje rezidentai pabandė streikuoti, jiems pasakė, kad nebaigsite rezidentūros. Viskas baigėsi tuoj pat. Demokratinėje valstybėje“, – teigė jis.
Antakalnio poliklinikos vadovas Evaldas Navickas, paklaustas, ar baustų streikuoti užsimaniusius medikus, atsakė neigiamai, tačiau pridūrė jų ir neskatinsiantis.
Šeimos gydytoja: jaučiame stresą, nes nepatenkiname lūkesčių
Šeimos gydytoja Rūta Radzevičienė sakė, kad dėl per didelio krūvio šeimos gydytojai jaučia didelį stresą, kad nespėja priimti visų norinčių.
„Padirbus keletą metų jautiesi visiškai perdegęs. Kasdien eini į darbą ir galvoji, ar baigsi darbo dieną taip, kaip ją pradėjai (…) Gal tikrai reikia emigruoti iš čia? Nes girdi kaip kolegos priima 10 pacientų ir gyvena geriau ir ramiau“, – kalbėjo ji.
R.Radzevičienė teigė, jog net ir taip ardami šeimos gydytojai jaučiasi nepatenkinę lūkesčių.
Ligoninės vadovas A.Pamerneckas: pinigų nėra mažai
Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei (RVUL) vadovaujantis traumatologas Algimantas Pamerneckas sakė, kad kiekviena gydymo įstaiga yra individuali, tad kas tinka vienai, nebūtinai tiks kitai.
„Finansavimas nėra blogas, kaip bebūtų keista. Aišku, svarbu, kaip tu leidi tuos pinigus ir aišku, kokie yra poreikiai išlaikyti tą įstaigos lygį“, – pabrėžė jis.
A.Pamernecko teigimu, ligoninės medikų algos kyla, vidutinė gydytojo alga RVUL, „ant popieriaus“ yra apie 1,7 tūkst. eurų, slaugytojų – 900 eurų. Toks jo pareiškimas diskusijoje dalyvavusių medikų neįtikino.
Jo teigimu, siekiama, kad „popieriuje“ medikas uždirbtų 2000 eurų, slaugytoja – 1000 eurų. „Mes tą matome tunelio gale ir link to judame“, – sakė jis. A.Pamerneckas sakė, kad kai ministru buvo Vytenis Andriukaitis, pasitarimai šia tema vyko reguliariai, tačiau pasikeitus valdžiai ši praktika baigėsi.
„Aš nesuprantu, kokie Lietuvoj yra kryptis sveikatos priežiūros. Ko gero, visi čia nesuprantame, kokie prioritetai“, – prisipažino jis.
Į diskusiją atvyko vos keli kviesti politikai
Medikų susitikime dalyvavo parlamentarai Andrius Kubilius, Mykolas Majauskas, Antanas Matulas, socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas, „valstietis“ Darius Kaminskas.
Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekanas, Santaros klinikų Šeimos medicinos centro vadovas Vytautas Kasiulevičius teigė, kad politikų buvo kviesta daug, tačiau daug jų atsisakė.
Jis neslėpė, kad pradėję atvirai kalbėti apie problemas medikai nukentėjo.
G.Paluckas sakė, kad sistemą reformuoti trukdo prielaida, jog gydytojai linkę sukčiauti ir dalija vaistus į kairę ir dešinę, o tai gimdo per didelį reguliavimą.
„Džiaugiuosi maišto nuotaikomis. Veltui atsisakote dalyvauti politinėje veikloje, nes tai, ką darote, jau yra politinė veikla. Kai tai įgauna mastą, rezonansą, politikams nėra kur trauktis ir negali atsisakyti sąmoningai suvokti tai“, – medikams kalbėjo G.Paluckas.
Jis sutiko, kad medikai uždirba per mažai, ir su tuo, kad būtų galima svarstyti radikalias sveikatos priežiūros sistemos finansavimo pertvarkas.
A.Kubilius teigė susitikime besijaučiantis nedrąsiai. „Suprantu, kodėl sveikatos apsaugos ministras čia neatėjo“, – pridūrė jis.
Konservatorius teigė, kad į susitikimą reikia kviesti ne sveikatos, o finansų ministrą. Jis priminė, kad valdantieji medikus ramina, jog nuo liepos 1 sveikatos sistemai bus skirta daugiau pinigų, kurie šiuo metu padėti į rezervą.
„Aš manau, kad ant jūsų kailio bandoma išvilkti fiskalinę drausmę“, – sakė jis.
Komentuodamas pataisas, kurios įpareigos medikus per tam tikrą laiką priimti visus pacientus, A.Kubilius teigė, jog tai rodo, kad trūksta sisteminio požiūrio.
A.Matulas teigė, kad medikams algos turi būti keliamos nuo kitų metų nenukreipiant tų lėšų į rezervą. Jis spjūviu gydytojams į veidą pavadino tai, kad susitikime nepasirodė SAM atstovai ir ministras Aurelijus Veryga. Konservatorius aiškino, kad pataisas dėl pacientų eilių mažinimo pasiūliusi prezidentė esą buvo suklaidinta ir tikino, kad pataisų įsigaliojimą reikia nukelti dvejiems metams.
D.Jauniškis teigė, kad valdžioje buvo tiek socialdemokratai, tiek konservatoriai, tačiau sistemoje esminių pokyčių per tą laiką. Jis tikino, kad reikia rasti naujų būtų finansuoti sveikatos sistemą ir pabrėžė netikintis kalbomis, kad pinigų sveikatos sistemai yra.
„Valstietis“ D.Kaminskas, paklaustas, per kiek laiko medikų algos galėtų išaugti, priminė, kad norint 1 proc. pakelti gydytojų algas, iš biudžeto reikia 10 mln. eurų.
„Kaip pavyktų pasiekti, nedrįsiu pasakyti“, – teko pripažinti Seimo nariui.
Po Naujųjų įsigalioja terminai, per kuriuos privaloma priimti pacientus
Pagal pernai birželį priimtus prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlytus įstatymo pakeitimus, šeimos gydytojo konsultacija turi būti suteikta per 7 kalendorines dienas, specialistas pacientą turi priimti per 30 dienų, brangūs tyrimai taip pat privalo būti atlikti per mėnesį, planinė operacija – ne vėliau kaip per 60 dienų. Tačiau kaip jau rašė 15min, aiškėja, kad šių pataisų įsigaliojimui pasiruošta nebuvo.
Negana to, įstatyme numatyta, kad pažeidus reikalavimą pacientus priimti per tam tikrą terminą, ligonis gali reikalauti turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo.
Kaip portalui lsveikata.lt sakė medikų susitikimo organizatorius Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekanas, Santaros klinikų Šeimos medicinos centro vadovas Vytautas Kasiulevičius, medikai dabar jaučiasi kaip nuvaryti arkliai.
„Reikia ne tik kalbėti, kaip aštuoniais ar dešimt procentų padidinsime darbuotojų atlyginimus įstaigų vidinių resursų sąskaita, o nuspręsti, ar mums reikia tvarios sveikatos apsaugos sistemos. Visuomenė nori turėti kokybišką sveikatos paslaugą teikiantį gydytoją. Ar tai įmanoma, kai jis nuolat dirba viršvalandžius, o atlyginimas negarantuoja normalaus gyvenimo?“, – portalui sakė medikas.
Jis neslėpė, kad po Naujųjų įsigaliosiančiai tvarkai gydymo įstaigos neturi finansinių ar žmogiškųjų resursų.
Įsigaliojus naujiems reikalavimams turėsime problemas, kurių tiesiog negalėsime išspręsti.
„Įsigaliojus naujiems reikalavimams turėsime problemas, kurių tiesiog negalėsime išspręsti ir susidursime su sveikatos sistemos profanacija“, – lsveikata.lt kalbėjo V.Kasiulevičius. Jis pridūrė, kad medikai nėra patenkinti ir e.sveikatos sistema, kuri turėtų būti keitimosi informacija vieta, o dabar joje tiesiog nežinia kam kaupiami duomenys.
