Kandidatuoti į prezidentus pasiryžęs A.Juozaitis penktadienį lankėsi 15min studijoje. Jis džiaugėsi, kad gali viešai aptarti savo prezidentinės kampanijos strategiją Mokytojų dienos proga, pabrėždamas šios profesijos svarbą valstybingumui.
A.Juozaičio teigimu, jo kandidatavimą lėmė Sąjūdžio draugų siūlymai ir jau kurį laiką stebima blogėjanti valstybės situacija.
„Tiesiog visuomenininko instinktas. Negali tylėti. Kai Donaldui Trumpui sako, kodėl tu dalyvauji, gi toks turtingas žmogus esi. Jis sako, aš nemaniau, kad padėtis tokia bloga. Atėjo tas laikas, kai jau supratau, kad nebegaliu sėdėti vien kūryboje... Tiek Sąjūdžio draugų likę, kurie nori sugiedoti paskutinę gulbės giesmę, tai mes kartu giedosim“, – sakė jis.
Kaltina išsigimusį liberalizmą ir nutautėjimą
Filosofas pabrėžė, kad demografijos problemų aptarimą pasirinko neatsitiktinai. Jis lankėsi daugelyje Lietuvos vietų ir matė tuštėjančias gyvenvietes.
„Lietuvos atgimimas įmanomas tik visus rajoninius centrus pavertus gyvybingais. O jie visi yra depresiniai ir depopuliaciniai“, – pažymėjo jis.
1990 metais vienu iš Lietuvos liberalų sąjungos steigėjų buvęs A.Juozaitis sakė, kad pirminiai liberalizmo principai šiuo metu išsigimę ir jis negali jiems atstovauti.
„Neoliberalizmas yra atitolęs nuo liberalizmo. Mes įsivaizdavom tą smulkų, vidutinį verslą ir tą laisvo žmogaus sklaidą kitaip. Dabar laisvas žmogus yra suvaržytas, korporacijos paėmusios jo valią. Mano vienintelė partijos kūrimo (kurią kūrėme su filosofais Šliogeriu, Radžvilu, Degučiu) valia buvo, kad valdžią paėmęs Sąjūdis visko neužlietų totaline jėga. Reikėjo opozicijos“, – kalbėjo kandidatas į prezidentus.
A.Juozaitis pripažino, kad sustabdyti žmonių judėjimo įstatymais neįmanoma, bet galima pradėti lipti iš sisteminės krizės, kuri apėmusi įvairias valstybės sritis.
„Viskas taip sukritę, kad, žinoma, Vakarai atrodo geriau. Bet tai nepateisina mūsų klaidų“, – sakė jis, pridurdamas, kad normalu, jog jaunimas išvyksta pažinti pasaulio ir to tikrai nereikėtų stabdyti, bet būtina sukurti sąlygas, kad jis sugrįžtų atgal.
„Mokykloje dabar tokia sistema sukurta, kad pagal „Eurostat“ duomenis mes esame didžiausi eurooptimistai, tik slovakai mus lenkia vienu procentu. O tuo metu esam ir tauta, kuri mažiausiai tapatina save ne su tėvyne, o su Europa. Tai yra ištirpimo ideologija. Kaip tėvas Stanislovas sakė: taip aistringai siekėme įsilieti, o juk nėra jokio reikalo“, – pasakojo A.Juozaitis.
A.Juozaičio politinė programa, jo teigimu, statoma ant keturių bokštų – kalbos, šeimos, nacionalinio tautinio švietimo ir teisingumo.
„Jeigu kalbos vartojimo erdvė menksta, silpnėja arba atsiranda kalbinės grupės, kurios nesusikalba, pavyzdžiui, jaunimo ir vyresnioji, tai pavojus pačiam bendram gėriui. Mūsų valstybė yra filologinės prigimties, sienos yra ten, kur skamba lietuvių kalba“, – sakė jis.
Latviškai rusiškas kapitalas negąsdina
Paklaustas, apie kokią Lietuvos-Latvijos bendrystę kalba, kandidatas į prezidentus teigė, kad pirmiausia trūksta net informacinės bendrystės.
„Lukašenka (Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, – red. past.) jau kokius pusę metų ruošiasi į Latviją, jau kalba apie visų krovų perkėlimą iš Klaipėdos į Rygą ir Ventspilį, o mes tik dabar sužinome ir pradedame galvoti“, – pastebėjo jis.
A.Juozaitis stebėjosi, kad nederiname savo pozicijų su Latvija. Išrinktas jis ne tik dėtų daug pastangų, kad būtų formuojama bendra užsienio politika, vyktų parlamentų dialogas, bet ir vyktų glaudesnis karinių pajėgų bendradarbiavimas.
„Dėl Rygos uosto įvaldymo lietuviai seniai galėjo dirbti“, – sakė jis. Pastebėjus, kad Rygos uostas yra konkurentas Klaipėdos uostui, A.Juozaitis siūlė „įvaryti broliukams savo verslą ir politiką“.
„Ten Rusijos kapitalo daug ir mes galim ateiti į pagalbą“, – sakė filosofas, pabrėždamas, kad sankcijos rusiškai latviškam kapitalui netaikomos.
Jo teigimu, Lietuva ir Latvija savo interesais turėtų judėti link vadinamosios Višegrado grupės, kurią sudaro Lenkija, Čekija, Slovakija, Vengrija.
„Mes galėtume ir prisijungti su Latvija. Su Estija mes neprisijungsim, nes jie jungiasi prie Skandinavijos pusžiedžio. Su Lenkija, kad ir kiek bebūtų įvairių niuansų mūsų santykiuose, galima daug mokytis ir mes, vis tiek, per juos einame į Višegradą“, – dėstė A.Juozaitis.
Vengrijos lyderį laiko pavyzdžiu Europos politikoje
Paklaustas apie euroskeptišką poziciją, A.Juozaitis pabrėžė, kad kritikuoja eurofederalizmo idėją.
„Pasisakau prieš Junckerio ar Schulzo politiką. Jie paskelbė Jungtinių Europos Tautų kursą ir į tai eina. Prieš šitai – būtinai prieš. Bet Višegrado žiedą, kuris saugo Europos vertybes ir netgi pačią krikščionybę, kurie sako, kad paradoksaliai buvę komunistų engiami, mes dabar labiau suprantam ir laisvės kainą (ką Vakarai gerokai išplovę), palaikau“, – dėstė jis.
Kremliaus įtaka Vengrijoje ir Viktoro Orbano simpatijos Vladimirui Putinui A.Juozaičio negąsdina. Jo teigimu, tai problemiškas klausimas, kuriame veikia ir žiniasklaidos bandymai „išpūsti“ skandalą.
„Važiuoja, važiuoja“, – faktą, kad V.Orbano bendrapartiečiai vyksta į konferencijas Maskvoje, pripažino A.Juozaitis.
Paties V.Orbano susitikimą su V.Putinu ir pozityvų bendravimą jis lakoniškai apibendrino taip: „Susitikti, tai nereiškia šaudytis“.
„Tai, kad vengrai išrenka Orbaną jau trečią kartą su konstitucine dauguma, tai kažką sako?“, – retoriškai klausė A.Juozaitis, svarstydamas, kad Vengrijos valdžios atlikti demokratijos suvaržymai nedaro įtakos rinkimų rezultatams.
„Jis net Europai parodo, kad pabėgėlių klausimu mes galime gintis tik nacionalinėmis valstybėmis, nes jos suinteresuotos išsisaugojimu. O tas mišrinio žmogaus kūrimas, kuris yra neprisirišęs prie tėvynių, tai čia yra silpna jėga“, – toliau V.Orbano politiką ir Vengrijos pavyzdį gyrė A.Juozaitis.
Paklaustas, ką turi galvoje sakydamas „mišrinio žmogaus“ ir ar šiame pasakyme neslypi rasistinės užuominos, A.Juozaitis pabrėžė, kad kalba apie „neoliberalizmo propaguojamą Europos mišrainę“.
„Neoliberalizmas sukuria darbo jėgos prerogatyvą. Nebesvarbu, kas žmogus yra tautiškai, kokia kalba jis kalba, svarbu, kad yra darbo jėga ir intelektas. Tai yra tiesiog marksizmas. Neoliberalizmas atėjo į savo priešingybę“, – darė išvadą jis.
„Aš esu eurorealistas“, – pabrėžė A.Juozaitis.
Palaiko šauktinių idėją, bet krašto apsaugai papildomų lėšų neskirtų
Filosofas pripažino, kad karinė Rusijos grėsmė egzistuoja ir todėl turime „saugoti ir globoti tą NATO skėtį“.
„Nieko negalime keisti, tik reikia džiaugtis. Tas taikus Rusijos atgrasymas turi tęstis“, – sakė A.Juozaitis.
„Tenkina“, – lakoniškai į klausimą, ar jį tenkina dabartinė NATO politika, atsakė jis.
A.Juozaitis pabrėžė, kad NATO nereikalauja daugiau, nei galime duoti, bet lietuviai kartais nori reikalauti ir turėtų reikalauti švietimo sistemoje, civilinės apsaugos sistemoje. Jam priimta suomių Rusijos atgrasymo sistema.
„Reiktų atsiklausti NATO būstinėje ir, apskritai, Jungtinėse Valstijose. Čia negalima tokios iniciatyvos imtis savo žmonių skriaudimo sąskaita“, – apie krašto apsaugos dalies biudžete didinimą kalbėjo jis.
Perklausus, ar lėšos krašto apsaugai, kurios panaudojamos visų saugumo didinimui, išties yra „žmonių skurdinimas“, A.Juozaitis teigė, kad tai yra lėšos, kurias galima skirti švietimui, sveikatos apsaugai ar net pensijų didinimui.
„Ką tu jiems paaiškinsi, kad aš tave apsaugosiu, kai jis rytoj mirs?“, – dramatiškai klausė kandidatas į prezidentus. A.Juozaitis ir šioje situacijoje siūlė bendrauti su latviais ir galbūt kurti bendrus baltiškus karinius dalinius NATO sistemoje, taip bendrai taupant lėšas.
Jis siūlė šiuos pinigus nukreipti į investicinį jaunų šeimų kreditavimą.
Paklaustas, ar susitiktų su Vladimiru Putinu, A.Juozaitis sakė: „Neskubėčiau“. Kandidato į prezidentus manymu, toks žingsnis turėtų būti aptartas ir su kitomis regiono valstybėmis – Latvija, Lenkija.
„Gera“, – trumpai į klausimą, ar šauktinių grąžinimas yra gera idėja, sakė A.Juozaitis.
A.Juozaitis Vilniaus universitete yra apgynęs filosofijos daktaro disertaciją, jis yra 1976-ųjų Monrealio olimpinių žaidynių plaukimo bronzos medalininkas. Jis buvo vienas Sąjūdžio iniciatorių, kelių kultūrinių leidinių redaktorius ir leidėjas.
2001–2003 A.Juozaitis patarinėjo tuometiniam premjerui Algirdui Brazauskui švietimo klausimais, 2004–2009 dirbo Lietuvos kultūros atašė Karaliaučiuje, 2012–2017 metais ėjo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto viceprezidento pareigas.
Nuo 2013 m. A.Juozaitis yra Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakulteto lektorius, nuo 2016 m. Sveikatos mokslų fakulteto docentas.
