Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2022 01 25

Į šalies telkinius išleista per 11 mln. įvairių rūšių žuvų

2021 m. į Lietuvos ežerus, upes ir tvenkinius įžuvinta 11282,342 tūkst. vnt. įvairių rūšių žuvų. Tarp jų – saugomos, retos ir į šalies raudonąją knygą įrašytos žuvys, kurios daugiau kaip kelis dešimtmečius dirbtinai veisiamos ir paauginamos Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Pietų, Rytų ir Vakarų regionų žuvivaisos skyriuose: Simne, Laukystoje, Šilavote, Trakų Vokėje, Meškerinėje, Ignalinoje ir Rusnėje.
Į Bražuolės upę išleidžiami margieji upėtakiai
Į Bražuolės upę išleidžiami margieji upėtakiai / Žuvininkystės tarybos nuotr.

Nuo 2010 m. įstaiga į šalies vandens telkinius įveisė beveik 130 milijonų vienetų skirtingų rūšių ir amžiaus žuvų.

Žuvų išteklių atkūrimo ir gausinimo valstybiniuose vandens telkiniuose darbai vykdomi vadovaujantis LR žemės ūkio ministerijos patvirtintu, su LR aplinkos ministerija suderintu, metiniu Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vidaus telkinius planu, įstaigos Žuvų išteklių atkūrimo skyriaus darbuotojai ir žuvivaisos skyrių specialistai atsakingai rūpinasi visu procesu – nuo dirbtinio žuvų veisimo, paauginimo iki įžuvinimo.

Žuvininkystės tarybos nuotr./Rusnėje paauginami aštriašnipiai eršketai
Žuvininkystės tarybos nuotr./Rusnėje paauginami aštriašnipiai eršketai

Pernai į mokslininkų rekomenduojamus vandens telkinius išleista 174 tūkst. vnt. lašišų, 155,5 tūkst. vnt. šlakių, 198 tūkst. vnt. margųjų upėtakių, 21,5 tūkst. vnt. aštriašnipių eršketų, 0,2 tūkst. vnt. sterlių, 206 tūkst. vnt. sykų, beveik 13 tūkst. vnt. baltųjų amūrų, 3,8 tūkst. vnt. margųjų plačiakakčių, 34,8 tūkst. vnt. lynų, 5,8 tūkst. vnt. auksinių karosų, 39 tūkst. vnt. karpių ir 4 tūkst. vnt. ypač retų žuvų – ūsorių.

Žuvininkystės tarybos nuotr./Lietuvos vandens telkiniai įžuvinami lydekomis
Žuvininkystės tarybos nuotr./Lietuvos vandens telkiniai įžuvinami lydekomis

Žuvininkystės tarnyba kasmet valstybinius vandens telkinius įžuvina ir plėšriosiomis žuvimis. Praėjusiais metais į valstybinius vandens telkinius išleista beveik 10,5 mln. vnt. nedraugiškų, tačiau labai reikalingų kitoms rūšims žuvų: 3129,5 tūkst. vnt. lydekų, 1444,1 tūkst. vnt. starkių, 5800 tūkst. vnt. vėgėlių ir 53 tūkst. vnt. šamų.

Dalis lydekų šiųmetukių (155 tūkst. vnt.), baltųjų amūrų (12,985 tūkst. vnt.) ir margųjų plačiakakčių dvivasarių (3,8 tūkst. vnt.) buvo įsigyta ir įžuvinta iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų. Aplinkos ministerija nuo 2018 m. kasmet prisideda prie žuvų įveisimo į valstybinius vandens telkinius plano vykdymo, skirdama 300 tūkst. eurų žvejų mėgėjų labai vertinamų žuvų įsigijimui. Kitų žuvų rūšių atkūrimą ir gausinimą Lietuvos vidaus vandenyse remia ES programos, didesnė dalis lėšų gaunama iš Lietuvos nacionalinių programų.

Žuvininkystės tarybos nuotr./Į Neres upę išleidžiami ūsoriai
Žuvininkystės tarybos nuotr./Į Neres upę išleidžiami ūsoriai

Vadovaujantis Lietuvos hidrobiologų draugijos parengtomis rekomendacijomis „Dėl žuvų ir vėžiagyvių išteklių atkūrimo valstybiniuose vandens telkiniuose 2021–2025 metais“, žuvų išteklių atkūrimo specialistai pernai, gavus Aplinkos apsaugos agentūros specialiosios žvejybos leidimą, sugavo ir į Pietų regiono žuvivaisos skyrių Simne pristatė 257 plačiažnyplių vėžių reproduktorius. Jei dirbtinio veisimo darbai bus sėkmingi, šiais metais planuojama atnaujinti šių bestuburių gyvūnų įveisimo į Lietuvos vidaus vandenis darbus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?