„Prieš penkerius metus su šeima gyvenome Rytų Londone ir nuomojomės namą. Kadangi dirbu tolimųjų reisų vairuotoju, dažnai nebūdavau namie. Kartą žmona nuėjo į nekilnojamojo turto agentūrą, iš kurios mes nuomojomės namą, kur sutiko nelaimėlį lietuvį.
Agentūros vadovė papasakojo, kad jai atvykus į darbą užėjo 21-erių lietuvis, neturintis darbo, namų, visiškai nieko. Žmona paskambino man, norėjo pasitarti, kaip galėtų padėti tam jaunuoliui.
Mano žmonai tas vyrukas papasakojo neturintis motinos, o vienintelis jam artimas žmogus, sesuo, pernai esą sudegė. Pasitarę nusprendėme pasikviesti jaunuolį į savo namus, nesinorėjo palikti vargšo likimo valioje.
Pasitarę nusprendėme pasikviesti jaunuolį į savo namus, nesinorėjo palikti vargšo likimo valioje.
Žmona, pasikvietusi tą vyruką, davė jam būtiniausių indų, daiktų, ir priėmė į mūsų nuomotą namą kuriam laikui pabūti. Tas vaikinas pasisakė iš kur kilęs Lietuvoje, tad aš pradėjau ieškoti internete informacijos apie jį. Pirmiausia patikrinau jo pasakotą istoriją apie sudegusią seserį. Paaiškėjus, kad ji – išgalvota, man kilo įtarimas.
Paskambinau žmonai ir paprašiau apibūdinti jaunuolio išvaizdą. Jis vilkėjo sportinius drabužius, iš Lietuvos sakė atsivežęs tik mažą rankinę. Pinigų teigė neturintis, tačiau segėjo prabangų laikrodį, kas taip pat pasirodė keista.
Grįžęs namo susipažinau su vyruku, tačiau nebegalvojau apie tai, ką išsiaiškinau, mat reikėjo susidėti visą gyvenimą į automobilį ir išvykti gyventi į Lietuvą. Savo name palikome gyventi dukterį su draugu ir naująjį draugužį iš gatvės. Lietuvoje man darėsi vis neramiau dėl to svetimo vyro, kurį palikome su dukterimi“, – sakė 47-erių Simonas.
Įtarimai pasitvirtino
Prieš emigraciją Lietuvos policijoje dirbusiam vyrui neatitikimai jaunuolio pasakojime nedavė ramybės. Jau grįžęs į Lietuvą, Simonas nutarė įsitikinti, kad nelaimėlis – patikimas ir nepavojingas asmuo.
Mūsų priimtas 21-erių jaunuolis Lietuvoje buvo teistas 14 kartų.
„Paskambinau agentūros savininkei į Londoną, kuri, pasirodo, buvo užsirašiusi asmeninius lietuvio duomenis. Kadangi daug metų dirbau policijoje, turiu ten ryšių, tad paprašiau buvusių kolegų patikrinti informaciją apie tą lietuvį.
Kai kolegos man pranešė surinktą informaciją, išsižiojau. Mūsų priimtas 21-erių jaunuolis Lietuvoje buvo teistas 14 kartų. Net kolegos pareigūnai nustebo, kaip įmanoma per tokį trumpą gyvenimą pridaryti tiek nusikalstamos veikos. Išsigandęs paskambinau dukrai ir paklausiau, kaip sekasi su tuo vaikiu, ar paliko jį namie vieną?
Kadangi vyrukas darbo dar nebuvo radęs, duktė su draugu išėjo į savo darbus ir nieko nesibaimindami paliko jį vieną.
Grįžusi namo duktė rado sujauktus namus. Viskas, kas įmanoma, buvo išnešta, negana to, likę daiktai sudaužyti ir sugadinti. Trumpai tariant, juos apiplėšė lietuvis, kuriam mano šeima norėjo pagelbėti. Ačiū Dievui, tuo metu namuose nebuvo mano dukters, kas žino, ką jis jai galėjo padaryti.
Tokius žmones aš vadinu sėkmės džentelmenais, jų ateitis priklauso nuo to, kaip pasiseks. Kai lietuviams atsivėrė darbo rinka Didžiojoje Britanijoje, iš Lietuvos į Angliją išvažiuodavo po 10 papildomų autobusų kasdien. Tuo metu Viktorijos stotyje Londone ant laiptų sėdėdavo gausybė tik ką atvykusių, bet neturinčių kur eiti, lietuvių.
Kartu su tokiais, kurie čia atvažiuoja dirbti ir sąžiningai mokėti mokesčius, vis dar atvyksta ir lengvo kelio ieškotojai, nusikaltėliai, vagys, narkomanai. Paimti nepažįstamą žmogų ir vestis į namus niekam nerekomenduoju. Turiu tikrą pavyzdį, kad tai nesibaigia geruoju, gali ir peilį į nugarą įsmeigti.
Noriu pasiūlyti žmonėms, kurie visgi pasiryžta atverti savo širdis ir namų duris gatvėje sutiktiems nelaimėliams, būti atidesniems. Kad geraširdžiai nors minutę suabejotų, neprarastų budrumo, patikrintų informaciją apie nelaimėlį, kuris gali būti visai ne nelaimėlis.
Informaciją patikrinti nėra sudėtinga. Galima pradėti nuo paprasto „Google“, pamėginti paieškoti bendrų pažįstamų. Lietuva nėra pati didžiausia, kiekvieną žmogų kas nors pažįsta. Be to, yra socialiniai tinklai, per kuriuos informacija sklinda greitai“, – patarė buvęs emigrantas ir tikino, kad vietos pareigūnai jų namus apvogusio tautiečio nesučiupo iki šiol.
