„Mažų mažiausiai ką reikia daryti – tai yra perkalibruoti ir žiūrėti, ko trūksta, ir padėti savivaldybėms ieškoti lokalių teritorinių sprendimų, sudaryti joms sąlygas pasiekti tikslų, kurių jos nori“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė patarėja.
„Kol kas yra dar šansų šitą reformą ištempti, bet noriu atkreipti dėmesį, kada pasirašinėjo prezidentas įstatymus, ragino, kad su kiekviena reforma turi eiti iškart įgyvendinamieji visi modeliai – finansavimas, kokios organizacinės struktūros, aprašai, reikalavimai, nes žmonės perka katę maiše, kol nėra įgyvendinamųjų dokumentų. Ar dabar ta katė maiše gera, ar su aštriais nagais? Tikrai dar yra šansas viską reabilituoti ir pasiekti tikslų“, – kalbėjo I.Segalovičienė.
Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija rugpjūčio pradžioje kreipėsi į šalies pareigūnus ragindama stabdyti sveikatos tinklo priežiūros reformą bei pradėti išsamų ir viešą jos svarstymą, atlikti įrodymais grįstą vertinimą.
Sveikatos priežiūros reformą Seimas patvirtino pernai, ją įgyvendinus žadama teikti daugiau ambulatorinių paslaugų pacientų gyvenamoje vietoje ir mažinti hospitalizaciją.
Kaip anksčiau skelbė SAM, savivaldybėse bus kuriami nauji dariniai – sveikatos centrai, jie rūpinsis visuomenės sveikata, teiks ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugas, skubią medicinos pagalbą, dienos paslaugas, vidaus ligų stacionarines paslaugas, užsiims ilgalaike priežiūra.
Numatyta, kad reforma vyks visose 60-tyje savivaldybių ir užtruks penkerius metus. Jai finansuoti suplanuota 710,9 mln. eurų Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšų.
Anot I.Segalovičienės, ko trūksta reformoje – kuo greičiau imtis koreguojamų veiksmų, nes ne visos savivaldybės „eina į šitą susitarimą“.
„Tai yra tvarkyti apmokėjimo už paslaugas sistemą, Ligonių kasos rengia modelį, bet reikia greičio, reikia aiškumo, nes būtent pinigai viską sutvarko į savo eilutes“, – kalbėjo ji.
Liepos pradžioje Zarasų ligoninę paliko 12 medikų ir vadovas. Savo ruožtu Raseiniuose dalis medikų, abejodami konkurso į ligoninės direktoriaus vietą skaidrumu, pateikė prašymus išeiti iš darbo. Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, jog dėl to kalta sveikatos reforma.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys atmeta, kad tokius kaltinimus, jo teigimu, medikų išėjimai daugiausia buvo susiję su politine situacija savivaldybėje.
Reformą praėjusią savaitę kritikavo Kretingos ligoninės vadovas Romaldas Sakalauskas ir rajono meras. Kretingos rajono ligoninei investavus į įrangą, įsigijus kompiuterinį tomografą, dalis suteiktų paslaugų lieka neapmokėtos.
Anot mero Antano Kalniaus, šiuo metu Kretingos regiono gyventojai savo savivaldybėje gali gauti 70 proc. visų Lietuvoje teikiamų medicinos paslaugų, dėl kitų privalo kreiptis į didmiesčius. Įstaiga sako esanti pajėgi teikti daugiau, tačiau, pasak mero, Sveikatos apsaugos ministerija turi leisti tai daryti ir tinkamai už tai apmokėti.
