Prezidentas rinkimų kodeksą grąžina su siūlymu jį papildyti nuostata, kad reikalavimas politiniams komitetams būti įregistruotiems ne vėliau kaip likus 180 dienų iki rinkimų dienos nebūtų taikomas per 2023 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimus.
Pasak prezidento, siekiant užtikrinti politinių komitetų teisę dalyvauti 2023 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose būtina pritaikyti išimtį, kuri leistų šiuose rinkimuose dalyvauti ne vėliau kaip prieš 85 dienas iki rinkimų dienos įregistruotiems politiniams komitetams.
Birželio pabaigoje Seimo priimtas Rinkimų kodeksas į vieną teisės aktą sutraukė visus rinkimų įstatymus, taip pat politiniams komitetams nustatė reikalavimus, panašius kaip ir partijoms.
Nauja tvarka numato, kad savivaldos bei Europos Parlamento rinkimuose kandidatų sąrašus galintys kelti politiniai komitetai turės būti steigiami kaip juridiniai asmenys, mažiausiai pusę metų iki rinkimų pradžios.
Prezidentas atkreipia dėmesį, kad išimtis komitetams yra numatyta Seimo keliomis dienomis vėliau priimtame Politinių organizacijų įstatyme, tačiau šis įstatymas nėra konstitucinis ir negali pakeisti Rinkimų kodekse įtvirtinto teisinio reguliavimo.
Šalies vadovo vertinimu, Rinkimų kodeksas, kaip jį priėmė Seimas, „gerokai apsunkintų ar apskritai paneigtų politinių komitetų teisės dalyvauti 2023 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose įgyvendinimą“.
Prezidentas pažymi, kad, skirtingai nei politinės partijos, politiniai komitetai negali būti steigiami ir įregistruoti, kol neįsigaliojo Politinių organizacijų įstatymas. Šio įstatymo įsigaliojimo data numatyta šių metų rugsėjo 1 diena, t. y. likus maždaug šešiems mėnesiams iki savivaldybių tarybų ir merų rinkimų.
„Atsižvelgiant į tai, kad Politinių organizacijų įstatyme numatytos steigimosi procedūros dėl objektyvių priežasčių gali užtrukti, politinių komitetų steigėjai gali nespėti įgyvendinti visų administracinių reikalavimų iki sueinant 180 dienų terminui iki šių rinkimų dienos“, – pažymi šalies vadovas.
Seime birželio pabaigoje balsuojant dėl Rinkimų kodekso „už“ balsavo 94 Seimo nariai, prieš buvo dešimt ir susilaikė 25 parlamentarai. Rinkimų kodeksas yra konstitucinis įstatymas, tad jam priimti reikėjo ne mažiau kaip 71 balso „už“.
Naujasis Rinkimų kodeksas nustato Seimo, prezidento, savivaldybių tarybų, savivaldybių merų rinkimų ir rinkimų į Europos Parlamentą, rinkimų politinių kampanijų finansavimo tvarką, Vyriausiosios rinkimų komisijos, kitų rinkimų komisijų darbo organizavimą.
Iš esmės į kodeksą perkeltos dabartinės rinkimų nuostatos, o pagrindinės rinkimų naujovės susijusios su rinkimų komitetų veikla.
Taip pat numatyta, kad partijų ar komitetų koalicijų pavadinimuose negalės būti naudojami asmenų vardai bei pavardės, partijoms leidžiama steigti analitinius centrus.
Taip pat nauja tvarka keliskart mažina rinkimų užstatus, keičia agitacijos draudimo terminus.
