V.Gailius tvirtina, kad į naujos kadencijos Seimą yra išrinkta politikų, kurie gyvena iš nusikalstamo verslo. Jis patikino, jog turi nemažai informacijos apie galimus politikų ryšius su šešėliniu verslu ir kontrabanda. Paklaustas, ar šių politikų pavardės bus įvardintos viešai, V.Gailius sakė: „Manau, kad tam tikrom aplinkybėm susiklosčius taip ir bus.“
Kaltinimai VSD
V.Gailius ryšiais su nusikalstamu pasauliu kaltina ne tik politikus, bet ir Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovus.
Jis įsitikinęs, jog iš FNTT vadovo pareigų buvo atleistas dėl to, jog ėmė kelti grėsmę VSD vadovybei. Nuo praėjusių metų spalio tiriama Gariūnų prekeivių byla. Šešėliniai veikėjai įtariami nuo valstybės nuslėpę dešimtis milijonų litų.
A.Dirvinskas: Šešėlis yra visose šalyse ir, jei jis siekia 20 proc. nuo bendro vidaus produkto, tai yra norma.
„Man išsiaiškinti situacijos Gariūnuose neleido saugumo darbuotojai. Konkrečiai – vienas VSD direktoriaus pavaduotojas, realiai vadovaujantis departamentui, kuris turėjo interesų šioje byloje. Jis buvo vienas iš mano ir Vytauto Giržado (buvusio V.Gailiaus pavaduotojo, – red. past.) atleidimo režisierių. Reikia dirbti, o ne manipuliuoti valstybės vadovais, ką šiuo metu daro Romualdas Vaišnoras (VSD vadovo pavaduotojas, – red. past.). Manau, jog aš išgąsdinau šį asmenį“, – „Žinių radijui“ sakė buvęs FNTT vadovas.
V.Gailius mano, jog pradėjęs dirbti Seime galės efektyviau panaudoti savo žinias. „Deleguotas beveik septynių tūkstančių žmonių aš galėsiu realizuoti savo kompetencijas plačiąja prasme. Žinau, kad FNTT rezultatai dabar yra bemaž šešis kartus blogesni nei buvo 2011 metais“, – teigė V.Gailius.
Labiau rūpi smulkmė
Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto nario Remigijaus Žemaitaičio, kuris minimas kaip kandidatas į vidaus reikalų ministro postą, nuomone, šiuo metu kova su šešėliu labiau imituojama, todėl gerų rezultatų sunku tikėtis.
„Valstybėje yra net 140 įstaigų, kurios atsakingos už vieną ar kitą finansinį srautą ir mokesčių administravimą, todėl tokį chaosą ir turime. Kontroliuojančių institucijų darbuotojai ateina į įmonę su 20 lapų klausimynu ir skirią baudą už smulkmeną. Vietoj to, kad kontroliuotų svarbiausius dalykus. Gariūnuose daug prekių iš Kinijos, kurias verslininkai atsiplukdo laivais arba atgabena lėktuvais. Tai važiuokite į Karmėlavos, Vilniaus, Šiaulių oro uostus, kur atvyksta šios prekės, ir tikrinkite“, – „Žinių radijui“ teigė jis.
 |
| Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Gariūnai tapo kovos su šešėliniu verslu simboliu, bet jos rezultatų dar nematyti. |
Pasak R.Žemaitaičio, nesuvaldoma šešėlinė prekyba Gariūnuose akivaizdžiai parodo, jog dabartinės Vyriausybės priimti teisės aktai ignoruojami: „Vyriausybė įvedė kasos aparatus dengtose turgavietėse, tačiau teisėsaugos institucijos, neseniai dariusios kratas Gariūnuose, vėl nustatė milžiniškus šešėlinių pinigų srautus. Tai parodo, jog įstatymas neveikia.“
Šešėlis ekonomikoje – normalu
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininko pavaduotojas, buvęs Gariūnų prekyvietę administruojančios UAB „Posūkis“ generalinis direktorius Arūnas Dirvinskas „Žinių radijui“ teigė, jog šešėlinės ekonomikos problema Lietuvoje per daug sureikšminta. „Šešėlis yra visose šalyse ir, jei jis siekia 20 proc. nuo bendro vidaus produkto, tai yra norma. Lietuvoje, įvairiais duomenimis, šešėlis siekia nuo 20 iki 27 proc., todėl Lietuva nėra išskirtinė šalis vertinant šešėlį“, – sakė jis.
Pasak jo, Gariūnų konflikto priežastimi tapo vežėjų įmonių importuojamos kiniškos prekės.
„Yra bendrovės, kurios importuoja į Europą kiniškus gaminius ir toliau juos paskirsto kanalais Vengrijoje, Varšuvoje, Vokietijoje, gal ir Lietuvoje. Kai prekės yra išmuitinamos, kyla klausimas – ar taikomos Kinijos gamintojų, ar palyginamosios kainos. Kinijos ekonominis pakilimas buvo pagrįstas fiskalinėmis priemonėmis. Juanis buvo dirbtinai nuvertintas prieš dolerį. Be to, valstybė dotavo eksportą. Tad sunku atsakyti, ar deklaruojamos kainos tikros ar ne. Gariūnų verslininkai vykdo veiklą neišvykdami iš Lietuvos. Jie Lietuvoje, o ne Kinijoje įsigyja prekes iš tų pačių vežėjų. Todėl Gariūnai ir juose dirbantys verslininkai nėra konflikto objektas“, – sakė A.Dirvinskas.
Jaučia puolimą
Pasak jo, iš Kinijos prekes importuojančios ir Gariūnų prekeiviams jas parduodančios įmonės savo veiklą ilgai vykdė visoje Europoje.
„Jei tų vežėjų įmonės buvo žinomos teisėsaugos tarnyboms ir tiek metų visoje Europoje tai vyko, tai nežinau, kodėl dabar tai tapo problema. Gariūnuose kiniškų prekių yra apie 30 proc. Įtariu, jog yra sulaikyti vežėjai, kurie atstovauja stambiam verslui, o ne Gariūnų prekeiviams“, – sakė A.Dirvinskas.
Smulkiųjų verslininkų atstovas tikina pastebintis, jog pastaruosius dvejus metus valdžia nuolatos puola turgaus prekiautojus.
„Daug dalykų yra per daug sureikšminta. Mes puikiai žinome, kad didžiausias šešėlis yra viešieji pirkimai, stambus verslas, bet didžiausias puolimas vyksta prieš turgų“, – teigė jis.
