Socialinės apsaugos ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė džiaugiasi Seimo narių sprendimu pritarti siūlomoms pataisoms.
„Dauguma klausimų išspręsta tinkamai, prioritetą taikant biologinei šeimai, neskubant vaiko paimti iš jos, ir tik tais atvejais, kai vaikui gresia realus ir tiesioginis pavojus, jis gali būti iškart paimamas iš šeimos. Visais kitais atvejais kalbame apie realų pavojų ir pirmiausia duodame galimybes šeimai išspręsti problemas“, – kalbėjo R.Šalaševičiūtė.
Ji pažymėjo, kad pataisose įtvirtinama nuostata, kad esant būtinybei vaiką paimti iš šeimos, procedūra teisme turės būti atliekama žodine tvarka, jei to pageidaus bent vienas iš tėvų: „Tais atvejais, kai noras dalyvauti nepareikštas, teisme klausimą dėl vaiko paėmimo galima nagrinėti rašytinio proceso tvarka.“
Dauguma klausimų išspręsta tinkamai, prioritetą taikant biologinei šeimai, neskubant vaiko paimti iš jos.
R.Šalavičiūtė atkreipė dėmesį ir į naujovę. „Šeima, susidurdama su problemomis, gali kreiptis ir prašyti paskirti atvejo vadybininką, nelaukiant, kol vaikas bus paimtas ar pradės dirbti mobilioji pagalba, kurios funkcijos dabar labai aiškiai išgrynintos“, – aiškino R.Šalaševičiūtė.
Ji pažymėjo, kad pagal naujas pataisas vaiko teisių apsaugos srityse, netgi su vaikais dirbančiose nevyriausybinėse organizacijose galės dirbti tik nepriekaištingos reputacijos žmonės: „Tam eilė sąlygų išskaičiuota priimant į darbą.“
Be to, pataisomis sukonkretinta atsakomybė už melagingą pranešimą apie vaiko teisių pažeidimą: „Atsakomybė gresia tik už žinomai melagingus pranešimus. Už tai grės bauda nuo 43 iki 200 eurų.“
Kertasi du skirtingi požiūriai
Seimo nariai, svarstydami pataisų pasiūlymus, kalbėjo apie vaikų ir tėvų teises, apie iš šios temos semiamus politinius bonusus ir politinį piarą.
„Susikerta du požiūriai – kad valstybė turi gana plačią intervenciją į vaikų auklėjimą, ir kitas požiūris, kuriam aš atstovauju, manydamas, kad šeima yra mūsų valstybės pagrindas, kad 98 proc. šeimų susitvarko su savo problemomis, aš labiau linkęs palaikyti mūsų šeimas ir intervencijas iš valstybės daryti kuo mažesnes. Vaikas yra neatskiriama šeimos dalis ir negali būti diskutuojama už jos konteksto, tik kai susidaro force majeur situacija, mes įsikišam“, – apie antradienį Seime svarstomą variantą sakė konservatorius Rimantas Jonas Dagys.
Seimo narė Dovilė Šakalienė pažymėjo, kad Lietuvos šeimoms netekti vaikų be pagrindo pavojaus nėra.
„Aš manau, kad visi vieningai galime sutarti, kad nekvestionuotinai geriausia vieta vaikui gyventi yra šeima. Lygiai taip pat vaikas yra žmogus, kuris turi prigimtines teise, kurios negali būti pažeidžiamos jokių asmenų, kokiais jie bebūtų susiję ryšiais“, – sakė D. Šakalienė.
Taip pat ji atmetė kai kurių visuomeninių organizacijų kritiką, kad Vaiko apsaugos pagrindų įstatymas visas šeimas traktuoja kaip potencialias vaiko teisių pažeidėjas: „Lygiai kaip Baudžiamasis kodeksas nepadaro visų Lietuvos žmonių nusikaltėliais.“
Juozas Olekas išsakė nuomonę, kad sujungus Vyriausybės ir R.Karbauskio projektus pasiektas kompromisinis rezultatas, kur „girdimas ir vaikų, ir tėvų balsas“.
Pirmininkė persigalvojo
Praėjusią savaitę pagrindinis parlamentinis Socialinės apsaugos ir darbo komitetas sujungė Seimo nario Ramūno Karbauskio ir Vyriausybės teiktų pasiūlymų projektus.
Buvo pritarta dešimtims R.Karbauskio, Rimanto Jono Dagio, Mindaugo Puidoko, Agnės Širinskienės, tėvų asociacijų, nevyriausybinių organizacijų pasiūlymų, kurie integruoti į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtą bazinį pataisų projektą.
SADM ministras Linas Kukuraitis ir nevyriausybinių organizacijų atstovai sujungtų pataisų variantą įvertino pozityviai, nors vadina jį kompromisiniu.
Ministras džiaugėsi, kad smurto sąvoka liko nepaliesta: „Fizinis smurtas, fizinės bausmės draudžiamos įstatymu ir tai išlieka.“
Tačiau projekto jungimo rezultatu liko nepatenkinta Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, susierzinimo neslėpė ir pasiūlymus projektams siūlęs parlamentaras Rimantas Jonas Dagys.
R.J.Dagys kolegas bandė įtikinti, kad sąvoka „saugumas“ neturi apibrėžimo, yra per plati, todėl palieka erdvę interpretacijoms. R.J.Dagys pasiūlė kompromisinį variantą: paliekant žodį saugumas paaiškinti, kad kalbama apie psichologinį ir fizinį saugumą.
Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo komitetas narių balsų dauguma nusprendė palikti dabar galiojančią įstatymo nuostatą, kur kalbama apie pavojų vaiko sveikatai, gyvybei ir saugumui.
Ir vis dėlto po savaitės, antradienį, iki Seimo plenarinio posėdžio likus kelioms valandoms, komitetas persigalvojo.
„Praėjusią savaitę aš balsavau kitaip, tačiau mane įtikino. Tų papildomų žodžių įterpimas esmės neiškreipia“, – argumentus, kodėl pakeitė nuomonę, grindė komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė. Pasiūlymui pritarta bendru sutarimu.
Komiteto siūlymu, apjungus alternatyvius projektus, vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turėtų pasirūpinti, kad vaikas iki 6 metų, taip pat vaikas su negalia, atsižvelgiant į specialiuosius poreikius ir brandą, be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros.
R.Karbauskis savo pataisomis siekė įtvirtinti nuostatą, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai galėtų likti namuose vieni, kai tai nekeltų tiesioginio ir realaus pavojaus jų gyvybei ir sveikatai.
Smurtu nelaikys žinių vertinimo?
Į plenarinio posėdžio salę pataisos atėjo su R.J.Dagio nuostata, kad psichologiniu smurtu nelaikomas tinkamas ir pagrįstas vaikų žinių ir gebėjimų vertinimas.
„Kam iš viso reikia tokio papildymo logiškai paaiškinti teikėjai nesugeba. Kodėl iš esmės vaiko žinių patikrinimas turėtų būti svarstomas smurto kontekste? Jei žinių ar gebėjimų vertinimas yra normalus, pagarbus, kodėl išvis turėtų kilti abejonių dėl jo smurtingumo ir kilti poreikis daryti išimtį psichologinio smurto apibrėžime? O jei gebėjimų ar žinių vertinimas vykdomas tokiu būdu, kuris atitinka psichologinio smurto požymius – vaikas žeminamas, keliamas pavojus jo psichinei sveikatai ar trikdoma normali raida – tai yra smurtas, nepriklausomai nuo to, kokiu tikslu vykdomas“, – įsitikinusi Seimo narė Dovilė Šakalienė.
„Mes šiandien balsavome dėl psichologinio smurto prieš vaikus įteisinimo. Psichologinis smurtas bus galimas vertinant vaikų gebėjimus. Įsivaizduokite, kaip užaugs vaikas, kurio gebėjimus tėvai vertino tyčiodamiesi, šaukdami, rėkdami ir dar neaišku ką darydami. Užaugęs jis galės tyčiotis iš kolegų, kaimynų, galės rėkti ir šaukti Seimo salėje. Mūsų tikslas turėtų būti, kad vaikas užaugtų ne su gebėjimais, o laimingas ir sveikas. Kviečiu susimąstyti iki įstatymo priėmimo“, – kalbėjo Seimo narys Mykolas Majauskas.
Prašys nesiaurinti saugumo sąvokos
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis antradienį kreipėsi į kitų Seimo frakcijų seniūnus, kviesdamas iki Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų priėmimo pasiekti bendrą sutarimą, kad nebūtų susiaurintas pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei apibrėžimas ir taip sudarkyta dabartinė vaiko teisių apsaugos sistema.
„Po vienos rezonansinės istorijos visuomenėje kilus nerimui dalis politikų neatsakingai sukurstė baimes dėl vaiko teisių apsaugos sistemos Lietuvoje, o Seimo nariai, vedami Mindaugo Puidoko, registravo sistemą griaunančių ir sutartas sąvokas iškraipančių iniciatyvų. Gerai, kad Seimo socialinių reikalų komitete buvo atmesta didžioji dalis neracionalių Seimo narių pataisų ir įstatymas papildytas konstruktyviais ministerijos ir Seimo narių parengtais pasiūlymais.
Todėl kviečiu Seimo frakcijų seniūnus susitarti dėl bendros pozicijos, įstatymo priėmimo stadijoje nepalaikyti pavienių Seimo narių teikiamų pataisų, o laikytis bendros pozicijos, kurios pagrindas turėtų būti šiuo metu komitete suderėtas įstatymo variantas bei tarp frakcijų išdiskutuotos galimos papildomos pataisos“, – paragino G.Landsbergis.
Pasak Seimo TS-LKD frakcijos seniūno, tenka apgailestauti, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis apskritai nepademonstravo politinės lyderystės ir atsakomybės, apginant vaiko teisių apsaugos reformą. Dėl ministerijos lyderystės stokos Seimas buvo įveltas į abejotinos vertės pataisų svarstymą, tuo tarpu reformos sėkmė kaip anksčiau, taip ir dabar priklauso nuo įstatymo įgyvendinimo, o ne nuo naujų įstatymą keičiančių pataisų.
„Vis dėlto geriau kaip kompromisą priimti tokias pataisas, kurios sutartos Seimo socialinių reikalu komitete, papildyti jas, jei frakcijos sutars dėl galimų pasiūlymų, ir daugiau nebegrįžti prie diskusijų, kurias kėlė, ir toliau greičiausiai kels neatsakingai baimes kurstantys Seimo nariai“, – pabrėžė G. Landsbergis.
Sprendimai kovą?
Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis R.Karbauskis antradienį žurnalistams sakė, kad Vaiko teisių apsaugos sistemos pakeitimų Seime nebus skubama priimti. Tai esą bus daroma kovą, prasidėjus pavasario sesijai.
„Kadangi apimtis didžiulė, mes tarėmės su visomis organizacijomis, suinteresuotomis grupėmis, kad neskubėtume jo priimti dabar, ketvirtadienį, o kokią kovo 12 dieną, kai prasidės Seimo posėdžiai, kad visi turėtų galimybę dar kartą įsigilinti ir nepadaryti kokios nors klaidos per skubėjimą“, – antradienį Seime žurnalistams sakė R.Karbauskis.
Seimo pavasario sesija prasideda kovo 10 dieną.
Komitetų nuomonės išsiskyrė
15min primena, kad R.Karbauskio ir R.J.Dagio siūlomoms pataisoms buvo pritarta Teisės ir teisėtvarkos komitete – komiteto narių, kritikavusių siūlymus, balsas liko neišgirstas.
Seimo Žmogaus teisių komitetas pasisakė prieš R.Karbauskio siūlomas pataisas ir balsavimu palaikė Vyriausybės pataisų projektą.
Sprendimą atmesti R.Karbauskio projektą priėmė ir Seimo Neįgaliųjų teisių komisija.
Brėžė „raudonas linijas“
R.Karbauskio pataisos sulaukė aštrių replikų ir opozicijos kritikos, tačiau sausio 15 dieną Seime joms buvo pritarta po pateikimo. Balsavime dalyvavo 94 Seimo nariai: 54 pasisakė už, 29 – prieš, 11 susilaikė.
Tai – jau trečias Seime įregistruotas įstatymo pataisų projektas. M.Puidoko pataisos dėl prieštaravimo Konstitucijai bent keturiose vietose Seimui svarstyti teikiamos nebebus.
R.Karbauskis yra sakęs, kad Vyriausybės pasiūlytas įstatymo pataisų projektas jam patinka. Tačiau politikas mano, kad sujungus abu projektus bus gautas dar geresnis rezultatas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, lygindamas R.Karbauskio siūlymus ir Vyriausybės parengtas pataisas, raudonas linijas brėžia ties sąvokomis „tiesioginis“ pavojus, ties žodžio saugumas atsisakymu, paliekant tik pavojų sveikatai ir gyvybei, dėl įpareigojimo pranešėjams apie galimą smurtą prieš vaiką pranešti tik „įsitikinus vaiko teisių pažeidimu“.
Kitas diskutuotinas momentas, ministro nuomone, yra pataisomis siekiama įtvirtinti galimybė vaiką iki 6 metų palikti be priežiūros.
Seimo Teisės departamentas R.Karbauskio pataisose rado nemažai trūkumų.
