– Birželio pabaigoje pristatyta LSDDP programa artėjantiems Seimo rinkimams, pavadinta „Gerovės ir kūrybos Lietuva“. Kas užkoduota šiais dviem žodžiais?
– Programą taip pavadinome neatsitiktinai – prieš pustrečių metų kurdami Socialdemokratų darbo partiją deklaravome, kad mūsų siekis yra skandinaviškas gerovės valstybės modelis, manome, jog tokia vizija tinka mūsų valstybei. Esame įsitikinę, jog artimiausiais metais galėsime tai įgyvendinti – nepaisant stabtelėjimo dėl pandemijos, buvęs ekonomikos augimas, o ir atsigavimo tempai, tai leistų. Tai labai svarbu, jei norime mažinti iki šiol vis dar didelį mūsų visuomenės susisluoksniavimą.
Kad sukurtume gerovės valstybę, turime labiau pasitelkti informacines technologijas ir jų teikiamus pasiekimus.
Tačiau, kad sukurtume gerovės valstybę, turime labiau pasitelkti informacines technologijas ir jų teikiamus pasiekimus. Į naują kokybę mūsų šalis gali pakilti tik suvokdama šių pokyčių svarbą, manome, jog tai turi tapti pagrindine politinės darbotvarkės ašimi. Juk ir pandemija parodė, kad mūsų visuomenė sėkmingai daugybę gyvenimo aspektų, veiklų perkėlė į internetą. Pagal skaitmeninę pažangą mūsų šalis yra net aukščiau Europos Sąjungos (ES) vidurkio.
Taigi, mes, socdarbiečiai, su naujomis biotechnologijomis ir IT siejame svarbiausias ateities perspektyvas – darbo našumo, produktyvumo augimą kuriant aukštesnės pridedamosios vertės darbo vietas bei kitus visuomenės pokyčius. Tada Lietuva turės geresnes galimybes globalioje rinkoje, žmonės, gaudami aukštesnius atlyginimus, kurtų patogų ir jaukų gyvenimo būdą. Tai taptų materialiniu klodu mūsų gerovės valstybei, užtikrintume reikiamus resursus ir socialinėms problemoms spręsti.
– Minite socialines problemas, kurių sprendimus inicijavote dar šios kadencijos Seime. Kas buvo sėkmingiausia ir ką šioje srityje esate pasiryžę nuveikti toliau?
– Iš tiesų šioje srityje pastaraisiais metais priimta nemažai sprendimų, gerinančių labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių padėtį: didintos senatvės pensijos, parama, socialinės pašalpos, Vaiko pinigai. Yra kuo džiaugtis: lyginant su kitomis ES šalimis, darbo pajamos Lietuvoje augo sparčiausiai ES, pagal Laimės indeksą irgi esame viena iš sparčiausiai kylančių šalių pasaulyje.
Ir visgi skurdo, socialinės atskirties riziką Lietuvoje patiria apie 28 proc. žmonių, kai ES vidurkis yra 22,4 proc. Savo rinkimų programoje akcentuojame, kad per artimiausius 4 metus mažindami atskirtį turime pasiekti ES vidurkį, taip pat pagal socialinėms reikmėms skiriamą valstybės biudžeto dalį.
Siekdami didinti socialinę apsaugą siūlome peržiūrėti paramos sistemą, didinti valstybės remiamas pajamas, kad jos pasiektų kasmet indeksuojamą minimalų vartojimo poreikių dydį (MVPD), kuris šiuo metu siekia 257 eurus. Tai būtų reali parama, kurią žmonės pajustų.
Juk pats socialdemokratinis gerovės valstybės modelis ir akcentuoja, kad valstybė prisiima pagrindinę naštą sprendžiant šias problemas, ji taip pat turi sukurti apsauginį tinklą, tad kalbama ne tik apie paramą, bet ir apie prevenciją, kad žmogus neatsidurtų atskirtyje.
Pavyzdžiui, netekęs darbo jis būtų perkvalifikuotas, kad galėtų grįžti į darbo rinką, būtų aktyvus, pilnavertis visuomenės narys, ne tik paramos gavėjas.
– Kokias matote galimybes didinti minimalų ir vidutinį darbo užmokestį, taip pat senatvės pensijas ir Vaiko pinigus?
– Savo programoje siūlome mažinti mažiausias pajamas gaunančių žmonių apmokestinimą, t.y. minimali mėnesinė alga išvis neturėtų būti apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu. Sieksime, kad minimalios mėnesinės algos dydis 2024 m. siektų 1000 Eur, vidutinis darbo užmokestis (VDU) – 2000 Eur, o vidutinė senatvės pensija turėtų sudaryti 60 proc. VDU skaičiuojant jau po mokesčių, kai dabar ji sudaro apie 47 proc.
Jau matome, jog pasiteisino – ir dėl finansinių, ir dėl demografinių rodiklių – Vaiko pinigai, planuojame, kad jie turėtų pasiekti 150 Eur. Taip pat siūlome mažinti PVM maistui iki 9 proc.
Minimali mėnesinė alga išvis neturėtų būti apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu.
Turėtų būti tobulinama negalios nustatymo sistema – ji turėtų tapti skaidresnė, remtis e. sveikatos duomenimis, kuri ir parodytų, dėl kokių priežasčių sveikata blogėjo, taip būtų išvengta korupcinių momentų nustatant neįgalumą. Neįgaliesiems plėsti sąlygas savarankiškai gyventi bendruomenėje, jiems skirto būsto programą, aplinkos pritaikymą, tęsti jų socialinę integraciją, kad veiktų atvejų vadyba, būtų įgyvendintas integruotų socialinių ir sveikatos paslaugų teikimo modelis, kad pasiektų reikalingos pagalbos priemonės ir paslaugos. Paprastai tariant, turime siekti, kad neįgalieji ar neįgalius vaikus auginančios šeimos pasijaustų pilnaverčiais bendruomenės nariais.
– Koronaviruso pandemijos akivaizdoje itin daug kalbėta ir tebekalbama apie stiprios sveikatos apsaugos sistemos poreikį. Ką reikėtų gerinti šioje srityje?
– Pandemija tikrai iškėlė daug su sveikatos apsauga susijusių klausimų. Mes savo programoje akcentuojame, kad reikia ir toliau siekti kokybiškos sveikatos apsaugos – ji turi būti teikiama laiku, prieinama, veiksminga, taip pat orientuota į ligų prevenciją, sveiko gyvenimo trukmės ilgėjimą.
Manome, jog labai svarbu spartinti pacientų patekimą pas pirminės sveikatos priežiūros specialistus, mažinti paslaugų netolygumus tarp miestų ir regionų. Nemanome, kad turėtų būti uždarytos ligoninės regionuose, esame už tai, kad būtų plėtojama tai, kas gero jau yra sukurta, pavyzdžiui, insulto, traumų, greitosios pagalbos klasteriai. Svarbu mažinti popierizmą, su kuriuo susiduria šeimos gydytojai, būtina peržiūrėti medikų darbo krūvius ir įkainius, kad jiems nereikėtų lakstyti per kelias darbo vietas, tuomet ir jauni gydytojai būtų suinteresuoti vykti dirbti į regionus.
Svarbu mažinti popierizmą, su kuriuo susiduria šeimos gydytojai, būtina peržiūrėti medikų darbo krūvius.
Taip pat manome, kad mokėjimą už sveikatos priežiūros paslaugas reikėtų grįsti paslaugų kokybe ir gydymo rezultatais. Siūlome ir daugybę kitų pokyčių – kad odontologo pagalba vaikams iki 7 metų būtų dengiama iš PSDF lėšų, kad gyventojams būtų prieinami inovatyvūs vaistai, trumpėtų jų kompensavimo procedūros, o slaugytojai galėtų pratęsti vaistų receptus iki 6 mėn. lėtiniams ligoniams.
– Minėjote, jog gerovės valstybės principus įmanoma įgyvendinti tik tada, kai fiksuojamas nuoseklus ekonomikos augimas, tai padeda spręsti ir socialinės nelygybės problemas. Kaip turėtų būti dar aktyviau skatinamas ekonomikos augimas?
– Jau akcentavau, jog pagal skaitmeninės ekonomikos ir informacinių technologijų išsivystymą esame aukščiau ES vidurkio. Kad toliau skatintume ekonomiką, nėra kito kelio, tik toliau gerinti investicinę aplinką, iš dalies šis procesas jau yra pradėtas – turime spartinti įmonių įsisteigimo procesus tobulinant teisinį ir administracinį reguliavimą, visoje Lietuvos teritorijoje stambiems investuotojams turi atsirasti pelno mokesčio lengvatos – jos turėtų būti tokios, kokios šiuo metu yra Laisvose ekonominėse zonose (LEZ). Matome perspektyvą, kad tada ir savivaldybėms atsirastų paskata vystyti tokias teritorijas, pritraukti investicijas, o tai teigiamai veiktų šalies regionus, konkurencingumą, gyventojų užimtumą.
Turime rūpintis aukštos profesinės kvalifikacijos darbo jėgos ir specialistų pasiūla, taip pat, kad kiltų gyventojų ir institucijų skaitmeniniai įgūdžiai. Žinoma, palaikome idėją, jog būtų steigiamas valstybinis plėtros bankas, taip lengvinant verslo skolinimąsi ir projektų finansavimą viešajame sektoriuje.
Ekonomikos augimą siejame su pramonės įmonių skaitmeninimu ir perorientavimu, naujų investicijų pritraukimu, dirbančiųjų perkvalifikavimu.
Plačiąja prasme ekonomikos augimą siejame su pramonės įmonių skaitmeninimu ir perorientavimu, naujų investicijų pritraukimu, dirbančiųjų perkvalifikavimu aukštos pridėtinės vertės sritims, biotechnologijomis ir atsinaujinančių energijos išteklių diegimu.
Manome, jog tai tos ilgalaikių investicijų sritys, kurios skatins šalies ekonomiką ir ilgainiui ją iš esmės pakeis. Štai tada mes ir galėtume kalbėti apie kokybinę Lietuvos ekonomikos transformaciją, subalansuotą vystymąsi bei inovatyvią aukštą pridedamąją vertę kuriančio verslo plėtrą.
– Su daugybe transformacijų, didėjančiais įvairiais reikalavimais ir reguliavimais, o ne tik gamtos stichijų keliamais iššūkiais pastaraisiais metais susiduria užsiimantieji žemės ūkio veikla. Koks galėtų būti šio sektoriaus sėkmingo augimo kelias?
– Savo rinkimų programoje akcentuojame, jog jei šiandieninis žemės ūkis nori būti konkurencingas, jis privalo būti inovatyvus, tuomet bus ir tvarus, tik tada mūsų kaimas bus gyvybingas. Jokia naujovė, kad norėdami gerai ūkininkauti, šiuolaikiniai žemdirbiai taip pat turi naudotis informacinėmis technologijomis, ypač dėl aplinkosauginių reikalavimų didėjimo – juos turi pasiekti koncentruotai pateikta su šia sritimi susieta informacija ir pagalba. Juk griežtėjantys aplinkosaugos reikalavimai ūkininkams brangiai kainuoja, todėl turime ne tik kelti reikalavimus, bet ir prisidėti prie pagalbos žemdirbiams.
Būtinos programos, kad ūkininkas ne tik pelnytų baudas, bet kad būtų suinteresuotas naudoti aplinką tausojančias technologijas, ūkininkavimo praktikas, svarbus tampa ir ekologinio ūkininkavimo akcentavimas. Turime pasiūlyti ūkininkams optimalius sprendimus, kaip dirbti saugant aplinką ir kartu oriai gyventi iš savo veiklos, kad šie žmonės turėtų interesą tokią veiklą tęsti ir vystyti.
Labai svarbu, kad kaimas būtų gyvybingas, jaunėtų, kad galėtų išgyventi ir stambūs, ir vidutiniai, ir smulkūs žemės ūkiai.
Manome, labai svarbu, kad kaimas būtų gyvybingas, jaunėtų, kad galėtų išgyventi ir stambūs, ir vidutiniai, ir smulkūs žemės ūkiai, kad pastarieji turėtų didesnes derybines galias, o tai neatsiejama nuo kooperacijos plėtojimo.
Bendrai sieksime, kad kaimo gyventojų pirminės pajamos vienam namų ūkiui susilygintų su mažųjų miestų namų ūkių pajamomis. Tai leistų pasiekti, kad žmonės ūkininkautų, tačiau savo gyvenimo lygiu, buitimi, kultūra niekuo nesiskirtų nuo miesto gyventojų, kad būtų ir stabilių pajamų užtikrinimas, ir rizikų valdymas išplečiant draudimo galimybes žemės ūkio sektoriuje.
Visi puikiai matome, jog į visas sritis veržiasi naujosios technologijos ir reikalavimai, tad svarbu ir ūkininkų kompetencijų ugdymas, taip pat draugiškas administravimas – visiems ūkininkaujantiems turi būti suteiktos būtinos bazinės žinios, kaip gauti paramą, naujausia informacija apie mokslines žinias, inovacijas, kaip tvariai valdyti savo ūkį, reikia, kad konsultavimas būtų derinamas su realia pagalba, geraisiais pavyzdžiais.
Ne tik vartotojai užsienio rinkose, bet ir vietiniai yra ištroškę sveiko, šviežio, išskirtinio maisto su saugoma kilmės vietos nuoroda, galbūt net siejamo su paveldu. Manome, kad Lietuvos ūkininkai turi potencialo patenkinti tokius poreikius, tad siekime, kad mūsų šalies vardas būtų siejamas su kokybės ženklu.
– Gerovės valstybė neįsivaizduojama ir be plataus, aktyvaus kultūros lauko. Kokie socialdarbiečių siūlymai šioje srityje?
– Per pastaruosius metus šioje srityje nemažai nuveikta, finansavimas žymiai pagerėjęs, menininkai teigiamai vertina Moksleivio kultūros paso programą. Tad kultūros politikoje pastaruoju metu nestigo priimtų gerų sprendimų, reikia juos tęsti, plėtoti, ypač regionuose.
Esame užsibrėžę užtikrinti tvarų kultūros finansavimą, didinti kultūros darbuotojų darbo užmokestį iki šalies VDU. Manome, kad didelė paskata būtų nauja pajamų programa kūrybiniams darbuotojams, kai jie negauna ar neranda darbo vietos, pagaliau, jei yra reikalingas laikas kūrybai, kuri užtikrintų garantuotas bazines pajamas
– Kaip manote, kuo jūsų partija išsiskiria iš kitų politinių jėgų, kuo yra patraukli rinkėjams?
– Manau, kad žmonės jau puikiai supranta, kad priimant sprendimus, kaip ir bet kurioje profesionalioje veikloje, reikia patirties. Tad tikrai esame stiprūs tuo, jog mūsų komanda – ilgalaikiai Seimo nariai, ministrai – yra sukaupusi didžiulę patirtį, ji yra svarbi ir naudinga.
Juk ir sociologai, kiti visuomenėje vykstančių procesų tyrinėtojai, kalbėdami apie pandemijos pasekmes ir pamokas, akcentuoja, jog visuomenė turės persiorientuoti – mažės individualizmas, didės solidarumas. Skaudžiai smogusi pandemija parodė, kokia vis tik svarbi yra valstybė, savivaldybės, juk jos prisiėmė atsakomybę sprendžiant problemas, o žmonės, manau, suprato, koks svarbus yra mokslas, išmanymas.
Mūsų programa yra parengta įvertinant dabartinę valstybės situaciją, įžvelgiant, ką reikia keisti.
Tai verčia suvokti, kad ir valdžioje yra svarbu patyrę, atsakingi žmonės, nes gerus sprendimus lemia patirtis, įgūdžiai. Manau, mūsų patirtį rinkėjai įvertins, juolab kad ir mūsų programa yra parengta įvertinant dabartinę valstybės situaciją, įžvelgiant, ką reikia keisti. Juk tik sukaupę politinės patirties ir galime numatyti valstybės augimo, visuomenės vystymosi perspektyvas ir jas sėkmingai įgyvendinti.
Politinė reklama. Bus apmokėta iš LSDDP rinkimų sąskaitos
