Pacientams suteikiamos konsultacijos, atliekami reikiami tyrimai ir išleidžiami gydytis namo. Tik apie 2–3 proc. sergančiųjų COVID-19 vaikų gydomi stacionare, ir tik keletui prireikia reanimatologų gydymo. Tačiau coronavirusu užsikrėtusių vaikų pastebimai daugėja, tad ir sunkiai sergančiųjų – vis daugiau.
Vaikai serga lengviau
Medikai viliasi, kad, prasidėjus Kalėdinėms atostogoms bei sumažėjus moksleivių bendravimui, mažės ir sergančiųjų COVID-19. Prasidėjus mokslo metams sergančiųjų pastebimai daugėjo. Spalio mėnesį Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų ligų profilio Vaikų skubiosios pagalbos-priėmimo skyrių kreipėsi 6 vaikai, kuriems buvo diagnozuota ši infekcija. Lapkrityje medikų pagalbos kreipėsi 27 vaikai. Iki gruodžio vidurio į ligoninę paguldyta 17 vaikų.
Pavasario pandemijos metu vaikai beveik nesirgo. Galima daryti prielaidą, kad pavasarį buvo laikomasi griežto karantino, vaikai nėjo nei į mokyklas, nei į ikimokyklines vaikų ugdymo įstaigas, tad ir virusas tarp jų neplito.
Apie 90 proc. sergančiųjų COVID-19 vaikų nustatomos lengvos formos ir jie sveiksta prižiūrimi šeimos gydytojų bei artimųjų. Vaikų ligų profilio koordinatorė dr. M.Valūnienė sako, kad vidutiniškai per parą ligoninės medikų pagalbos atvyksta 3–4 vaikai, kuriems diagnozuota COVID infekcija. Dažniausiai jiems suteikiamos konsultacijos, atliekami reikiami tyrimai ir išleidžiami gydytis namo.
Tačiau ar neliks pasekmės? Anot gydytojos, jei vaikas serga lengvai, besimptome forma, tai kol kas nėra mokslinių duomenų, kokie rezultatai bus ateityje, bet galvojama, kad praeis be pasekmių, kaip ir kitos virusinės infekcijos.
Manoma, kad vaikai turi mažiau specifinių receptorių, kurie susiję su COVID-19 infekcija, nei suaugusieji, – sako M.Valūnienė.
Literatūroje skelbiama, kad vaikai mažiau išskiria viruso, kad jie serga ir rečiau, ir lengviau. Dr. Margarita Valūnienė sako, kad dar trumpas pažinties su coronavirusu laikas, tad mažai medicininių analizių atlikta, todėl atsakyti ar kategoriškai teigti negalima. Praktikoje yra įvairių atvejų: tėvai serga – vaikai neužsikrečia ir atvirkščiai.
„Labai sunku atsakyti – kodėl? Lemia ir genetinė pridespozicija, ir imuninis atsakas kaip reaguoja į virusą. Manoma, kad vaikai turi mažiau specifinių receptorių, kurie susiję su COVID-19 infekcija, nei suaugusieji“, – sako medicinos mokslų daktarė.
Klastinga ir sudėtinga liga
Dr. Margarita Valūnienės sako, kad nors vaikai serga ir lengviau nei suaugusieji, tačiau dėmesys jų sveikatai turi būti didžiulis. Jei vaikui susirgus imama nerimauti dėl užsitęsusio karščiavimo, reiktų kreiptis į šeimos gydytoją ar į ligoninės Vaikų skubiosios pagalbos-priėmimo skyrių ir tą nerimą išsklaidyti labai konkrečiais tyrimais bei mediko apžiūra.
Kiekvieno vaiko, patekusio į šį skyrių, renkama anamnezė, išsiaiškinama, ar jis neturėjo kontakto su sergančiuoju. Tyrimas dėl COVID-19 skiriamas visiems karščiuojantiems, kosintiems, sloguojantiems vaikams, taip pat tiriami visi vaikai, planuojami guldyti į stacionarą.
Tik apie 2–3 proc. infekuotų vaikų gydomi stacionare. Dažniausiai tai yra vaikai, sergantys ir kitomis ligomis.
Apie 1–2 proc. vaikų COVID-19 suserga sunkiai ir jiems reikia reanimatologų bei intensyviosios terapijos medikų pagalbos. Sunkiai sergantiems vaikams ši liga yra kitokia, nei suaugusiems.
„Suaugusiems dažniausiai įvyksta kvėpavimo takų pažeidimas, vaikams sunkios būklės forma labiau pasireiškia ryškiu uždegiminiu atsaku – sepsiu, sepsiniu šoku, didžiuliu karščiavimu, gali pasireikšti įvairūs kintantys bėrimai, padų ir delnų tinimai.
Vaikai, užsikrėtę coronavirusu, pradeda sirgti tais pačiai simptomais, kaip ir kita peršalimo infekcija: ima varginti karščiavimas, bendras silpnumas, vėmimas, viduriavimas. Tačiau medikams ši infekcija yra klastinga ir sudėtinga, nes turi įvairiausių formų. Vieniems gali būti karščiavimas, kiti gali jausti tik bendrą silpnumą, gali tik vemti, viduriuoti“, – sako gydytoja.
Vaikų skubiosios pagalbos-priėmimo skyriaus laikinai einanti koordinatorės pareigas gydytoja Gitana Bykova sako, kad sunkių būklių vaikams būna mažai. Per antrąją bangą ligoninėje buvo gydomi trys pacientai, kuriems prireikė reanimatologų pagalbos. Šiems vaikams dėl stipresnio uždegiminio atsako įvyko komplikacija.
Du vaikai jau buvo persirgę COVID-19 infekcija, bet dviejų savaičių laikotarpyje išryškėjo stipresnis sisteminis uždegiminis atsakas, ir jiems reikėjo sudėtingesnės terapijos, sudėtingesnio gydymo. Du pacientai dėl sunkios būklės išvežti tolimesniam gydymui į Kauno klinikas. Liga komplikavosi ir įvyko smulkiųjų kraujagyslių pažeidimas, kurio gydymui būtinas specifinis metodas, kurį taiko tretinio lygio specialistai.
Tik nereikia užsiimti savigyda, nes neaišku, kas gali nutikti po penkiolikos minučių ar net paros, – sako G.Bykova.
Įvertinti turi specialistas
Gydytoja Gitana Bykova sako, jog koronavirusą šiandien galima įtarti visiems karščiuojantiems, vemiantiems, viduriuojantiems, bendru silpnumu besiskundžiantiems vaikams. Jei tėvams neramu dėl vaiko, tai jie neturi laukti – turi konsultuotis su šeimos gydytoju, skambintis į klinikos Vaikų skubiosios pagalbos-priėmimo skyrių, kurio medikai suteiks konsultaciją ir informuos, kokia turi būti veiksmų taktika.
„Tik nereikia užsiimti savigyda, nes neaišku, kas gali nutikti po penkiolikos minučių ar net paros. Vaiko būklę turi įvertinti specialistas, turi būti atlikti reikiami tyrimai. Tėveliai dažniausiai to įvertinti negali, dėl medicininių žinių stokos. Vaikas skiriasi nuo suaugusiojo – suaugęs gali pasakyti, kur tiksliai jam skauda, gali išreikšti savo simptomus tiksliais apibūdinimais, ko vaikas nepadarys. Todėl atskirti ligą gali tik profesionalus medikas“, – patikina vaikų reanimatologė G.Bykova.
Medikams svarbu ne tik pagydyti sergantį vaiką, bet ir patarti tėveliams, kaip išvengti klastingos ligos. Kaip ir prie visų virusinių infekcijų, pirmiausia rekomenduojamas bendras imuninės sistemos stiprinimas. Ir vaikams, ir suaugusiems rekomenduojama iki pat vasaros vartoti vitaminų D, C, cinko, nes tai yra pakaitiniai oksidantai, saugantys mūsų imuninę sistemą. Medikai prašo kasdien vaikus leisti į lauką, nepriklausomai nuo oro sąlygų. Bent valandą – pusantros vaikas turi praleisti lauke, laikydamasis saugių atstumų, kurie būtini laikantis šalyje paskelbto karantino reikalavimų.
