TS-LKD taryba šeštadienį Vilniuje susirinko aptarti pasirengimą artėjantiems savivaldos rinkimams ir politines aktualijas.
Jame kalbą pasakė ir neseniai į partijos gretas oficialiai įsiliejusi I.Šimonytė.
„Aš vis galvodavau, koks yra mano statusas bendruomenėje. Ir man labiausiai patikdavo augintinio statusas ir tą statusą pakeisti į nuobodų nario statusą yra šiek tiek nuobodu. Bet turbūt nei pirmą kartą čia kalbu, nei kažką labai pribloškiau savo sprendimu, nes visiems turbūt buvo aišku, kurios bendruomenės augintinė aš esu ir kad mano narystė partijoje yra toks formalus ir nieko turbūt labai smarkiai nekeičiantis klausimas, išskyrus tai, kad šiandien galiu jau balsuoti ir turiu balsavimo mandatą.
Bet kalbėti ir pasidalinti savo įžvalgomis galėjau visada. Natūralu, kad bendruomenės veikloje turbūt dalyvavau ne mažiau negu dažnas bendruomenės narys nuo bendruomenės sukūrimo. Tai, matyt, kad čia kažkokių labai didelių naujienų nėra, nors teko matyti, kad jau iš to kažkas daro labai toli siekiančias išvadas. Bet aš jau suprantu, kai kažkas atsitinka, tai tada tiesiog negalima priimti to kaip fakto, reikia susigalvoti naują teoriją ir paskui tą teoriją toliau bėgioti“, – aiškindama apie sprendimą tapti partijos nare konservatoriams kalbėjo ji.
Išskyrė D.Kreivio lyderystę
Vyriausybei neseniai pradėjus skaičiuoti trečiuosius veiklos metus, I.Šimonytė partiečiams aptarė veiklos mediumą.
Anot premjerės, gyvename tame fone, kuriame gyvename, – pastaruosius dešimt mėnesių labai aiškiai ženklino Rusijos invazija į Ukrainą.
Tai, kaip kalbėjo ji, turi įtakos ne tik mūsų veikloms užsienio, tarptautinėje politikoje, bet taip pat ir gyvenimui Lietuvoje.
„Tokie dalykai, kaip energetinis karas ar maisto karas, kurį tuo pačiu metu kaip ir fizinį karą prieš Europą, prieš pasaulį, tiesą sakant, kariauja Vladimiras Putinas, negali neturėti mums pasekmių. Nors dabar būtent labai gerai pajutome, kokios išmintingos buvo praeities įžvalgos.
Tas pats suskystintų gamtinių dujų terminas, kuris, kaip kiekvienas iš jūsų prisimena, reikalavo gynimo turbūt kiekvieną mielą dieną nuo įvairių veikėjų, kurie teigė, kad čia labai kvailas projektas, labai brangiai kainavo, kodėl mes nepadarėme regioninio projekto, kodėl dar nediskutavome 20 metų su kaimynais, kad galėtume pasidaryti galbūt ką nors pigesnio Lietuvai, – tiesą sakant, dabar tos kalbos yra nurimusios. Dabar buvę premjerai nepasidalina, kas iš tikrųjų šitą projektą pradėjo.
Ir taip jau atsitiko, kad pradėjo jį vienas, o juostelę nukirpo kitas (turimi minty konservatorius Andrius Kubilius ir tuomet socialdemokratu buvęs Algirdas Butkevičius – 15min). Bet taip dažnai būna ir aš vis dėlto labai džiaugiuosi, kad tas, kuris nukirpo juostelę, matė prasmę šitą projektą tęsti, o nenukirpo projektą“, – sakė I.Šimonytė.
Jos teigimu, tai – akivaizdus įrodymas, kad sėkmės turi daug tėvų. Tačiau, kaip pažymėjo, gerai, kad mūsų pavyzdžiu dabar gali pasimokyti ir kitos valstybės.
Premjerė tęsė, kad gyvenimas dažnai yra ir ironiškas.
Dėl suskystintų dujų terminalo projekto esą yra ir šiokio tokio ironijos kvapo, nes kažkada jį įgyvendinant buvo diskusijų dėl regioniškumo. Tačiau projektas netapo regioniniu, jo Lietuva ėmėsi viena.
Dabar projektas, kaip minėjo konservatorė, įgijo regioninę reikšmę.
„Ar man dėl to gaila? Ne. Aš labai didžiuojuosi, kad Lietuva padariusi išmintingą sprendimą dabar gali padėti taip pat ir savo kaimynams. Akivaizdu, kad šitos visos aplinkos fone labai aiškiai išryškėja tai, kuo partija visada buvo stipri, bendruomenė buvo visada stipri, – tai savo labai labai aiškiu nusistatymu, labai aiškiu pasiryžimu siekti kaip įmanoma didesnio rizikų mažinimo, – kalbėjo ji.
– Rizikų, priklausomybių nuo įvairių autokratų, nuo jų užmačių, nuo kurių tikrai Lietuva yra prisikentėjusi, patyrusi įvairių „nuotykių“ ir nuostolių, ir netikėtų įvykių, ir sulūžusių vamzdžių, ir t.t., ir pan. Kas vieniems siunčia signalą, jog reikia prašyti, reikia kažkaip pasiėmus kepurę tomis Šreko katino akytėmis žiūrint į akis kažkaip sakyti, kad jau tu būsi geras visiškai ir t.t., ir kitaip nuolaidžiauti. Bet čia paprastai – bent jau tiek, kiek ši bendruomenė būdavo atsakinga už valstybę, buvo renkamasis kitas kelias – mažinti riziką, kad mus apskritai kas nors galės spausti. Ir matome, kad tie sprendimai labai pasiteisina.“
Kartu I.Šimonytė pripažino, kad daug kas nebuvo padaryta tada, kai buvo galima.
Pavyzdžiui, elektros generacija, kurios stygių taip stipriai pajutome šiemet, yra Lietuvos Achilo kulnas.
Tačiau, kaip aiškino premjerė, ši Vyriausybė su energetikos ministru Dainiumi Kreiviu ir jo lyderyste per nepilnus dvejus metus sugebėjo padaryti tiek, kiek du ministrų kabinetai iki to.
„Daug projektų bus dar įgyvendinta. Ne visais jais galbūt galėsime pasidžiaugti būtent mes. Bet svarbu, kad jais galėtų pasidžiaugti Lietuva. Nes man atrodo, toks yra galutinis mūsų visų darbo tikslas“, – dėstė ji.
-
Arūnas Valinskas: Rašome pažymius Vyriausybei. Premjerei – riebus 10, o sveikatos ir švietimo virtuozams – vos 4!
-
A.Mazuronis: Vyriausybė – silpna, pasimetusi, blaškosi tarp krizinių situacijų
-
Be nutylėjimų: išgirskite, ką lietuviai iš tiesų mano apie Ingridą Šimonytę
-
Vyriausybei – naujos kritikos strėlės iš Daukanto aikštės: kliuvo dėl maisto kainų ir NT mokesčio
Mano, kad sekasi neprastai
Kadencijai persiritus į antrą pusę, I.Šimonytės teigimu, kyla klausimas, o kas toliau, kaip su visais įsipareigojimais, kuriuos TS-LKD yra įtraukusi į Vyriausybės programą.
„Neprastai. Ką jau sakiau ir praėjusiame tarybos posėdyje, – išties labai daug dalykų pavyko įgyvendinti. O kai įvertini, kokią trapią daugumą ši koalicija Seime turi, tai kartais galbūt galima būtų tuo ir nusistebėti.
Kita vertus, išties džiaugiuosi, kad yra tokių temų, kuriose Vyriausybė ar dauguma sulaukė palaikymo, taip pat ir iš opozicinių partijų“, – kalbėjo ji.
Tarp tokių sričių premjerė išskyrė energetiką, krašto apsaugą.
„Dabar jau nebeturime diskusijos, kas mus puls ar gal geriau sviesto negu patrankų ir t.t., ir pan. Ir visos tos diskusijos bent jau šiuo metu yra pasitraukusios toli į praeitį ir leidžia mums tikrai reikšmingai stiprinti savo krašto gynybą“, – nurodė ji.
I.Šimonytė sakė negalinti nepaminėti ekonomikos.
Anot jos, kai ekonomikos rezultatai būna puikūs, kartais politikai neišvengia pagundos nuopelnus prisiskirti sau.
Vis dėlto, kaip pabrėžė premjerė, ekonomika yra daugybės ekonomikos agentų – įmonių, žmonių – veikimo rezultatas.
O tas veikimas priklauso nuo daugelio dalykų: aplinkos, rizikų supratimo, lūkesčių. Kartais tai, kaip aiškino ministrų kabineto vadovė, yra už tiesioginės valstybės kontrolės ribų.
„Nors negaliu pasakyti, kad Vyriausybės sprendimai jų neveikia tam tikra prasme galbūt nurodydami kryptį arba parodydami, kas yra pageidautina.
Tai nuo pat Vyriausybės veiklos pradžios kalbėjome, jog norime, kad Lietuvoje būtų kuo daugiau, kuo aukštesnės vertės ekonomikos ir ta kryptimi nuosekliai judame. Norime išplėsti savo ekonominius santykius su kitomis valstybėmis, su rinkomis, kuriose galbūt anksčiau net nebandėme būti. Ir galiu pasakyti, kad tai sekasi“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Norime išplėsti savo ekonominius santykius su kitomis valstybėmis, su rinkomis, kuriose galbūt anksčiau net nebandėme būti. Ir galiu pasakyti, kad tai sekasi.
Pasak jos, bendra ekonomikos dinamika, tai, kad Lietuvoje auga darbo užmokestis, tai, jog savo gyvenimo lygiu konverguojame Europos Sąjungos valstybių vidurkį ir kylame aukštyn, yra natūralus procesas.
Čia savo nuopelną, kaip sakė premjerė, turbūt reikia vertinti su žiupsniu druskos.
Tačiau, jos teigimu, Vyriausybė padeda iniciatyviems, kūrybiškiems, idėjų, ambicijos turintiems žmonėms atrasti savo vietą ekonominiame audinyje.
„Ir manau, kad tai neblogai sekasi“, – įvertino ji.
Nebijo politinių vertinimų
Vyriausybės veiklos vertinimas, tęsė I.Šimonytė, yra atskiras retorikos žanras.
Apibendrindama pastaruoju metu nuskambėjusius vertinimus, ji minėjo, kad paprastai kuo vertinančio žmogaus išsilavinimas, kompetencija ar profesinė sritis yra konkretesnė ir mažiau susijusi su politika bei politikavimu, tuo vertinimai yra pozityvesni.
„Aišku, tokiais atvejais visiškai politinio vertinimo išvengti yra sudėtinga ir tai yra natūralu, ir turbūt niekas to vertinimo nebijo. Bet, matyt, politinių oponentų vertinimas bus vienoks, o žmonių, kurie vertina jau tiesiog objektyviai arba taip, kaip jiems atrodo, stengiasi vertinti objektyviai, matyt, kad vertinimas yra kito žanro. Ir tuose vertinimuose tikrai yra pozityvių dalykų – ir atskiriems ministrams, ir Vyriausybei. Ir dėl to labai džiaugiuosi“, – bendrapartiečiams nurodė premjerė.
Artėjant savivaldos, be to, ir Seimo rinkimams, jos akimis, galbūt bus daugiau diskusijų iš nelabai produktyvaus politinio žanro.
Pavyzdžiui, kaip svarstė ji, kad mokesčių reforma turi būti tokia, jog mokesčių niekas nemokėtų ar visi turi visko, bet niekam nieko už tai neturi būti ir „panašių politinių kalambūrų“, kurie apsunkina susitarimą dėl pamatinių problemų.
Tačiau, jos manymu, nuoseklumas bei kantrybė yra tie dalykai, kurie ilgainiui gali nuversti kalnus, paaiškinti argumentus, prasmę, reikšmę ir tiems, kurie dabar galbūt to nesupranta, bet bent jau nori klausyti, išgirsti.
„Nė kiek neabejoju, kad ir toliau kantriai ir nuosekliai dirbsime tuos darbus, kuriuos atrodo reikalinga dirbti, kuriuos esame įsipareigoję dirbti, ir sieksime rezultato, kuris yra pasiekiamas. Nes vėlgi nesu žmogus, kuris mėto iš kišenės nepagrįstus pažadus. Žinau, kad tai, kas yra nepadaroma, yra nepadaroma.
Bet tai nėra priežastis nedaryti nieko. Reikia stengtis daryti tai, ką turi daryti, ir padaryti tiek, kiek gali padaryti. Tai taip ir darysime. Ir Lietuva juda pirmyn, ir tikrai manau, kad žmonės gali būti ramūs, kad tie sprendimai, kurie yra svarbiausi, tie sprendimai, kurie yra aktualūs, tie sprendimai, kurie keičia Lietuvos gyvenimą ilguoju laikotarpiu, bus priimami, bus priimti ir dėl jų bus sutarta su visais, kas tiktai norės dėl to susitarti“, – finalizavo I.Šimonytė.
