Premjerė Ingrida Šimonytė diskusijoje, kurioje buvo aptarta koronaviruso sukeltos krizės valdymas, teigė, kad vertinimas yra ankstyvas.
„Man pats žanras yra truputį keistas, nes nesibaigė ta pandemija nė velnio, ir ar mes čia galime vertinti? Kažkokius epizodus galime vertinti, bet labai mūsų vertinimas yra užrakintas tokiame epizode, gali netgi kartais ne visiškai teisingus sprendimus ir išvadas padaryti“, – sakė ji.
Kalbėdama apie buvusios Vyriausybės sprendimus, premjerė sakė, kad nėra linkusi jų kritikuoti, išskyrus kelis bandymus pandemijos metu eliminuoti Seimą iš sprendimų. Tačiau ji atkreipė dėmesį į vasaros laikotarpį.
„Vienas dalykas, kuris, mano supratimu, lėmė tai, kas buvo paskui, tas vasaros epizodas, kuris turbūt labai smarkiai prisidėjo prie to, ką turime dabar.
Vyriausybė atlaisvino karantiną, kai tik galėjo, dėl to labai didelių priekaištų neturiu, visą tą vasaros laiką žmonės galėjo elgtis kaip žmonės, jie buvo pavargę, <...> bet Vyriausybė turėjo gana rimtai galvoti. Nebuvo daug žmonių, kurie sakė, kad rudens epizodo nebus, kai kurie turėjo labai grėsmingų spėjimų, ir jie, kaip matome pagal situaciją, labiausiai ir pasitvirtino“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Ji retoriškai klausė, „ar nebūsime nusipirkę labai brangaus laiko?“
Premjerės nuomone, galima buvo atlikti labai daug sprendimų iki prasidedant antrajai pandemijos bangai. Nors karantinas, jos teigimu, tai pat buvo kritikuojamas tam tikrų žmonių, tai buvo geras sprendimas.
„Bet tai, kad devynių mėnesių krizės neužtenka išsiaiškinti, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras negali pasiimti mirčių skaičiaus iš e.sveikatos, tai yra tokios gyvenimo parodijos, <...> kurios kompromituoja valstybę“, – sakė I.Šimonytė.
Anot jos, kai tai tampa vieša, žmonės žiūri, galvoja, kad kažką valstybė slepia, o tai, pasak ministrės pirmininkės, nors ir maži dalykai, gali sukelti didelių pasekmių.
Buvo perteklinių ekonominių pagalbos priemonių
Premjerė, kalbėdama apie ekonomikos gaivinimą pirmosios pandemijos metu, sakė, kad buvo ir gerų sprendimų.
„Skeptiškesnė būčiau dėl ekonominių priemonių, kurios buvo priimtos Vyriausybės, ne dėl visų, labiau dėl principo, dėl to, kad Vyriausybė nusprendė, kad ji turi kompetenciją, įskaitant ir konstitucinę kompetenciją, priiminėti sprendimus, prisiimti įsipareigojimus, Seimo neatsiklausti, man tai neatrodo tinkama“, – dėstė dabartinės Vyriausybės vadovė.
I.Šimonytės teigimu, buvo žmonių, kurių pajamos sumenko ir jas reikėjo palaikyti, bet buvo ir perteklinių dalykų.
Kai kurios priemonės, jos nuomone, „atrodė labiau kaip paskata ar pasimaloninimas atskiroms intereso grupėms, kurios turi gana didelį svertą rinkimuose sprendžiant, kokią politinę jėgą pasirinkti“.
Ekspertai į pandemijos valdymą įtraukti per vėlai
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pritarė diskusijos dalyviams, kad krizės „apnuogina, nurengia mus ir tada parodo ne tik pasekmes, bet ir jos priežastis“. Jo nuomone, šiuo metu esame natūraliame etape, iš kurio galime mokytis.
Kalbėdamas apie ekspertus ir jų įtraukimą į pandemijos valdymą ministras pabrėžė, kad tai buvo pavėluota.
„Mes visi džiaugiamės, kad dalyvauja ekspertai, kad jie mums padeda, kad jie yra įtraukti, kad yra girdimas jų balsas. Tai iš tikrųjų yra labai gerai, noriu pabrėžti. Bet mes ir iš to turime padaryti pamoką.
Jie [ekspertai – red.] nebuvo įgalinti kažką padėti valstybei, procesams tuo metu, kai buvo planavimo etapas, pasirengimas. O dabar, kai yra fronto linija, tuo metu, kai kariai turi atliepti į viruso priešininko šūvius, mes sakome, palauk, mielasis viruse, mes čia dar pasitarsime truputėlį kaip į tave šaudyti.
Labai gerai, kad mes tarėmės, bet mano žinutė ateičiai yra ta, kad tartis turime ne šiame etape <...> o čia išeina, kol virusas du kartus šalį apibėga, mūsų veiksmai dar tik matuojasi batus“, – diskusijoje teigė A.Dulkys.
Jis pastebėjo, kad grėsmingų ženklų, susijusių ne tik su pandemija, buvo sulaukiama ir tebesulaukiama iki dabar, tačiau jiems neskiriamas pakankamas dėmesys.
Bei akcentavo, kad Lietuva įvairiuose tyrimuose ilgą laiką buvo viena saugiausių valstybių, todėl viduje neturime tikėjimo, kad gali kažkas nutikti, bet stiprinti institucijas ir atkreipti dėmesį į rezervų užtikrinimą yra būtina.
Kaip pavyzdį, apie galimai artėjančią kitą krizę šalyje, sveikatos apsaugos ministras paminėjo demografinį senėjimą.
„Mes visi žinome, tyrimai rodo, kad Lietuvos visuomenė senėja, po 15-os metų mes galime būti seniausia Europos Sąjungos valstybė, <...> tačiau ar mes realiai savo sprendimus priimdami šiandien jau apie tai galvojame? Tai yra dar vienas iš pavyzdžių. Kaip ir su virusu – mes suvokiame, mes žinome, bet realiai į savo veiksmus neįsileidžiame to fakto“, – dėstė A.Dulkys.
Kaip ir su virusu – mes suvokiame, mes žinome, bet realiai į savo veiksmus neįsileidžiame to fakto.
L.Savickas – reikia stiprinti viešąjį sektorių
Diskusijos metu, Seimo narys, buvęs premjero patarėjas Lukas Savickas, kalbėdamas apie pandemijos pradžioje atliktus veiksmus teigė, kad Lietuva, panašiai kaip ir kitos valstybės, sėkmingai suvaldžiusios pandemijos pirmąją bangą, vėliau siekė vengti perteklinio ribojimo.
Tačiau situacijai blogėjant, teko pritaikyti griežtesnes priemones ir tai buvo padaryta, sakė politikas.
Siekiant geriau suvaldyti ateities krizes L.Savickas akcentavo būtinybę stiprinti viešąjį sektorių.
„Silpnoji pusė – išryškėjo viešojo sektoriaus silpnosios kompetencijos, klaidų netolerancija ir lyderystės stoka viešame sektoriuje“, – sakė L.Savickas.
Tai, jo nuomone, kelia riziką ir politiniam tęstinumui, nes, „pasikeitus Vyriausybėms, kas ir įvyko, didelė žmonių dalis, kurie ėmėsi lyderystės, yra pakeisti naujais žmonėmis“.
Prastą pasirengimą antrajai bangai galėjo lemti per didelis užtikrintumas
Diskusijoje pristatytas VU TSPMI mokslininkų tyrimas parodė, kokių veiksmų Lietuva ir kitos Europos Sąjungos (ES) valstybės ėmėsi suvaldyti COVID-19 krizę. Nors daugeliu atvejų šalys elgėsi panašiai, būta ir skirtumų.
Pasak tyrimo bendraautoriaus, TSPMI docento dr. Vytauto Kuokščio, Lietuva išsiskyrė greitu reagavimu į pandemiją ir ribojimų griežtumu.
„Pakankamai depolitizuotoje aplinkoje, būtent sveikatos apsaugos klausimai, o ne ekonominiai klausimai tuo metu dominavo, ekspertų vaidmuo buvo didelis, taip pat ir įsitikinimas, kad didelio neapibrėžtumo situacijoje reikia reaguoti kuo anksčiau ir kuo griežčiau“, – griežto pirmojo karantino priežastis vardijo doc. dr. V.Kuokštis.
Tačiau vienus griežčiausių ribojimų kovo mėnesį įvedusi Lietuvos tuometinė Vyriausybė vasarą ribojimus atlaisvino bene daugiausiai visoje ES.
„Lietuva vėlgi išsiskiria tuo, kad atlaisvino daugiau nei dauguma kitų valstybių net ir atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją Lietuvoje – į sergamumo skaičius“, – sakė tyrimą atlikęs docentas.
Prasidėjus antrajai bangai, pasak doc. dr. V.Kuokščio, Lietuva vadovavosi kitokiu požiūriu, esą išmokome valdyti krizę, todėl nebereikia užsidaryti, o virusą galima valdyti lokaliai. Panašios nuotaikos vyravo ir kitose šalyse.
Todėl, jo teigimu, pernelyg didelis užtikrintumas taip pat galėjo lemti nepakankamą pasirengimą antrajai pandemijos bangai.
Atlikto tyrimo metu buvo paliestas ir Seimo rinkimų klausimas, ar šie galėjo turėti įtakos pandemijos valdymui.
„Mes negalime vienareikšmiškai teigti, kad Seimo rinkimai turėjo įtakos laisvinimui arba vėlesniam griežtinimui. <...> Tiesa, Seimo rinkimai galėjo turėti įtakos per tai, kad turint geresnę situaciją su virusu, tuo metu prioritetai tiesiog kitaip persidėliojo ir galbūt dėmesio buvo mažiau skiriama pasiruošimui antrai bangai“, – sakė jis.
Prioritetai tiesiog kitaip persidėliojo ir galbūt dėmesio buvo mažiau skiriama pasiruošimui antrai bangai.
Bendrai, tyrimas parodė, kad Lietuvos atsakas į pandemijos etapus buvo labai skirtingas ir yra vertinamas nevienareikšmiškai.
„Atsako kintamumas, viena vertus, galima sakyti, kad demonstruoja tokį lankstumą atsakui į situaciją. Kita vertus, nelabai didelis nuoseklumas irgi apsunkina gyventojų norą ir galimybes laikytis besikeičiančių reikalavimų“, – pabrėžė doc. dr. V.Kuokštis.
VU TSPMI analizė parengta pagal 2020 m. birželio – gruodžio mėnesiais įgyvendintą mokslinį projektą „Lietuvos ir kitų ES šalių narių atsakas į COVID-19 pandemiją: poveikis viešajai politikai ir ekstremalios situacijos valdymas“.
