„Čia yra toks klausimas, kur nėra kažkokio labai paprasto atsakymo“, – žurnalistams Seime antradienį sakė ministrė pirmininkė.
Taip ji kalbėjo Krašto apsaugos ministerijai (KAM) raginant šį klausimą aptarti Valstybės gynimo taryboje.
Pasak I.Šimonytės, viena vertus, tai užtikrintų Lietuvos apginamumą, nes galimas priešas tokius ginklus jau naudoja, kita vertus – pasitraukimas iš tarptautinio susitarimo gali kenkti Lietuvos reputacijai.
„Tas pasvėrimas nėra toks paprastas, kaip galbūt atrodo iniciatoriams. Čia jau VGT vadovo ir sekretoriato apsisprendimas, kada tokį klausimą traukti į darbotvarkę“, – kalbėjo premjerė.
Prezidentūra BNS pirmadienį nurodė, kad galimo pasitraukimo iš susitarimo dėl kasetinių šaudmenų VGT artimiausiu metu svarstyti neketina. Poreikio tai daryti sako nematanti ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Kaip skelbia „Delfi“, KAM laikosi pozicijos, jog kasetiniai šaudmenys – itin efektyvi gynybos priemonė, kurią turėtų būti leidžiama naudoti Lietuvai, nes ginkluoto konflikto prieš Lietuvą atveju Rusija ir Baltarusija kasetinius šaudmenis neabejotinai naudotų, o tai suteiktų joms karinį pranašumą.
Ministerija taip pat pabrėžia, kad sutartyje nedalyvauja JAV, taip pat „kitos šalys mūsų sąjungininkės, su kuriomis planuojame kartu gintis nuo galimos agresijos: Estija, Suomija, Latvija, Lenkija, Rumunija, Turkija“.
Prie konvencijos dėl kasetinių šaudmenų nenaudojimo Lietuva prisijungė 2011 metais.
Susitarimu draudžiamas kasetinių šaudmenų naudojimas, gamyba ir įsigijimas bei nustatomi konkretūs įsipareigojimai siekiant pašalinti šių ginklų sukeltus humanitarinius padarinius.
Kasetinis šaudmuo yra iš oro arba žemės paleidžiama talpa, kurios viduje yra nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų antrinių šaudmenų, išmėtomų futbolo aikštės dydžio teritorijoje.
Liepos viduryje šių daugelyje šalių uždraustų šaudmenų nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai perdavė Jungtinės Valstijos.
