„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2021 01 05 /13:41

I.Šimonytė apie ribojimų švelninimą: turime aiškiai matyti, kad piką jau esame praėję

Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, su analitikais sutarta, kad sausio 17 dieną, kai bus duomenys apie dviejų savaičių susirgimų koronavirusu rodiklius, apie epidemiologinės situacijos dinamiką bus galima kalbėti kažką apčiuopiamesnio. Tam, kad būtų galima svarstyti kažkokius karantino ribojimų sušvelninimus, esą būtina susirgimų COVID-19 mažėjimo tendencija.
Ingrida Šimonytė
Ingrida Šimonytė / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

„Nes dabar skaičiai kai kurie gali atrodyti ir ne tiek gąsdinantys, kaip kai kurie skaičiai, kuriuos matėme prieš Naujuosius metus. Bet, akivaizdu, kad ten buvo ir duomenų kokybės dalykų. Jūs patys tą viešojoje erdvėje matėte. Taip pat yra ir šventinių dienų efektas, kuris visada reiškia mažiau testų, reiškia, ir mažiau atvejų – tiesiog tokia natūrali tarsi sumažėjimo dinamika“, – antradienį Seime žurnalistams sakė I.Šimonytė.

Ji aiškino, kad kol kas kalbėti apie susirgimų COVID-19 tendencijas sugriežtinus karantino ribojimus dar ankstoka.

Todėl Vyriausybė pratęsė sprendimą dėl judėjimo ribojimo.

Tam, kad sausio 17 dieną būtų galima svarstyti apie tam tikrus karantino ribojimų švelninimus, pasak I.Šimonytės, turime matyti keletą dalykų.

Pirma, kad nėra iškraipymų duomenų eilutėje ir tikrai ne vieną dieną, o ilgesniu laikotarpiu būtų matyti susirgimų COVID-19 atvejų mažėjimo tendencija.

„Nes kol kas apie kokią nors tendenciją mes tikrai kalbėti negalime. Turime per daug duomenų, kurie arba dėl duomenų kokybės, arba dienos ypatumų priskirtini kažkokiai konkrečiai dienai, bet tai nėra palyginami laikotarpiai tarpusavyje“, – nurodė premjerė.

Sveikatos ekspertai pristatė būdus, kaip reguliuoti pandemijos plitimą. Tarp jų – ir galimus socialinius burbulus.

Pagal dabar galiojančią tvarką, bendrauti gali tik vieno šeimos ūkio nariai. Išimtis taikoma pasivaikščiojimams lauke ar kitose atvirose erdvėse – tada gali bendrauti dviejų šeimų ūkių atstovai.

„Tai, akivaizdu, kad tokį griežtą draudimą tuomet jau reikėtų modifikuoti į kažkokio dydžio burbulus – tuos, kuriuos ekspertai pristatė. Ir toliau jau turėtų būti ekspertų rekomendacijos, kaip žmonėms rekomenduojama elgtis tokio bendravimo metu. Kad yra rekomenduojama neturėti kažkokių kontaktų už burbulo ribų tam, kad nebūtų didinama rizika užsikrėsti. Yra taip pat ir higienos tam tikri pasiūlymai – dėl vėdinimų ir taip toliau, kaukių, kurie yra labiau susiję su jau buvimu kažkokioje patalpoje. Tai, manau, tą galima padaryti dvejopai: iš dalies per teisės aktą, iš dalies – per rekomendaciją“, – svarstė I.Šimonytė.

Anot Vyriausybės vadovės, nesinorėtų, kad sušvelninus karantino sąlygas netrukus jas vėl reikėtų griežtinti.

„Ko nesinorėtų, tai nesinorėtų patirties, kurią ne vienoje valstybėje turbūt matome, kai nepaisant to, kad buvo griežti karantinai, vėliau tarsi buvo sąlygų sušvelninimas, ir dabar vėl valstybės grįžta prie griežtų karantinų, nes netenkina epideminė situacija. Bet koks atsipalaidavimas po trumpo laiko smogia labai nemalonia statistika“, – BNS cituoja I.Šimonytę.

Jei reikės, pavyzdį skiepytis rodys buvę premjerai

Ji sakė nesvarstanti galimybės skiepytis nuo COVID-19, kol nepaskiepyti visi medikai.

„Kol medikų bendruomenė nebus paskiepyta, tikrai nesvarstyčiau. Dabar tikrai prioritetas yra užtikrinti apsaugą tų žmonių, kurie yra fronto linijoje“, – pabrėžė premjerė.

Pasak jos, jeigu reikėtų paskatinti visuomenę skiepytis, yra preliminariai sutarta su buvusiais premjerais, kad ir jie galėtų prisidėti ir parodyti pavyzdį.

Sprendimas – ministro

Daugybės kritikos dėl susirgimų koronavirusu statistikos ir neapskaitytų mirčių sulaukė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

Šio įstaigos vadovo Roberto Petraičio veiklą, anot I.Šimonytės, turėtų vertinti sveikatos apsaugos ministras.

Ji sakė pareiškusi savo vertinimus ir po to per masinio informavimo priemones sulaukusi „darbo žmonių kolektyvų laiškų“, gal net kaltinimų esą yra kaltinami darbuotojai.

„Tai tikrai apie žmones ir apie darbuotojus niekas ten daug nekalbėjo. Manau, kad darbo organizavimo prievolė yra vadovo. Tai, kad vadovas, turėdamas pakankamai didelę instituciją, tada, kada pasikeitė institucijos veiklos fokusas į pandemijos valdymą nuo tokios galbūt rutininės higienos reikalavimų laikymosi kontrolės, nesugebėjo pertvarkyti darbo taip, kad tais ištekliais galima būtų remtis labiau, ir, atrodo, kad tikrai institucija laikosi ne savo jėgomis, o savanorių ir kitų pagalbininkų jėgomis, manau, tai apie vadovą, tikrai nemažai ką pasako“, – komentavo premjerė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs