Premjerė, išgirdusi palyginimą, jog dalis Lietuvos šiandien dalyvauja aplinkos tvarkyme, o dalis skiepijasi, palinkėjo visiems besiskiepijantiems gražios šventės. Visgi ji išsakė ir kritikos savivaldybėms, skubančioms vakcinuoti jaunesnio amžiaus gyventojus.
„Organizuodamos tokias šventes savivaldybės turi nepamiršti, kad kaip ten bebūtų, bet rizika sunkiai sirgti šia liga mažėja mažėjant žmonių amžiui. Jos turėtų laikytis prioritetų ir sveiko proto, nes pagrindinis tikslas yra ne paskiepyti kuo daugiau žmonių, bet paskiepyti daugiau tų, kurie, viena vertus, yra pirmi eilėje būti sunkiais ligoninių pacientais, ir kurių rizika mirti nuo ligos yra gerokai didesnė", – sakė I.Šimonytė.
Ji teigė besitikinti, kad Lietuvos skiepijimosi rodiklis bus ženklus. „Kol kas turime kur temptis. Yra savivaldybių, kur tas rodiklis yra labai geras, bet tai mažos savivaldybės su sava specifika. Standartinėse savivaldybėse tas rezultatas yra daugiau mažiau panašus. Bendrai imunitetą įgijusių žmonių tiek per skiepą, tiek persirgusių mes turime apie trečdalį. Tai vis dar yra mažai, bet neabejoju, kad tai turi įtakos pačiai pandemijos dinamikai. Vadinasi, kuo daugiau, tuo geriau", – mano premjerė.
Šeštadienio rytą startavusioje akcijoje „Darom“ premjerė dalyvavo kartu su savo patarėjais. Jie šiuškles rinko Vilniuje, netoli antrojo Valakampių paplūdimo.
Komentuodama Lietuvos gyventojų požiūrį į atliekas premjerė pasidžiaugė, kad tautiečių suvokimas apie aplinką plečiasi, tačiau pridūrė, kad tobulėti dar yra kur.
„Man tikrai sunkiai yra suvokiami atvejai, kai buitinė technika yra išmetama miške. Suprantu, kad kai kurių rūšių šiukšlėmis žmonėms atsikratyti galbūt nėra taip patogu ir matyt čia yra ką padaryti Vyriausybei su savivaldybėmis kartu, tačiau yra ir tiesiog tokio blogo įpratimo. Nors džiaugiuosi, kad žmonių elgesys keičiasi, užstato sistema – Lietuva yra viena iš Europos sąjungoje lyderių tai rodo, kad žmonės supranta, kad yra kitos alternatyvos ir nepasivargina jomis naudotis", – sakė I.Šimonytė.
Trumpoje spaudos konferencijoje buvo palietas ir balandžio mėnesį daug dėmesio sulaukęs Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas (angl. RRF), iš kurio Lietuvai bus skirta 2,225 mlrd. eurų, yra daugiausiai orientuotas į Europos šalyse diegiamus žaliuosius sprendimus. Iš mūsų šaliai teksiančių lėšų net 37 proc. turės būti skirta aplinkosaugai. I.Šimonytė teigė, kad suma yra santykinai nedidelė, tačiau norint ją išnaudoti racionaliai, prireiks tiek verslo, tiek gyventojų supratimo.
„Nėra taip, kad visą planą įgyvendins vien Vyriausybė ir vien RRF pinigais. Daug iniciatyvų bus verslo ir netgi plačiosios visuomenės. Labai tikiuosi, kad ir finansų sektorius, tai yra bankai, kurie ieško, kur įdarbinti indėlių sąskaitose sukauptas lėšas, taip pat vertins šią perspekyvą kaip rimtą ir dalyvaus šiame projekte. Iš visuomenės tikimasi tam tikro elgesio. Pavyzdžiui, renovacija arba taršių namų šildymo formų keitimas į mažiau taršias. Tai negali vykti, jeigu žmonės nemato tame naudos. Apsisprendimas taupyti energiją yra labai svarbus", – sakė ministrė pirmininkė.
„Darom“, arba „Let's do it World“ – tarptautinis judėjimas, kuris vienija 113 pasaulio valstybių. „Darom“ akcija atkreipia visuomenės dėmesį į opias aplinkosaugos problemas, skatina savanorystės, socialinio atsakingumo ir pilietiškumo jausmus. Akcija Lietuvoje rengiama jau tryliktą kartą.
