„Taip, tai iš esmės reiškia, kad deficitas bus neišvengiamai didesnis ir aš tą tiesiai šviesiai sakau ir dabar, nes deficitas, kuris buvo pateiktas pirminiame biudžeto projekte, neįvertina daugelio dalykų, kurių neįvertinti yra arba neprotinga, arba neatsargu, arba tiesiog neatitinka dabar galiojančių įstatymų“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė I.Šimonytė.
Anot jos, būsimoji Vyriausybė turės rasti „pakenčiamą deficito ribą“.
„Šiuo atveju, kad nebūtų papildomos sumaišties, žiūrėsime, kur gali būti pakenčiama deficito riba, ties kuria turėsime sustoti, nes skolos augimas jau yra tapęs problema“, – pabrėžė I.Šimonytė.
Anot paskirtosios premjerės, priimti biudžetą gruodžio 17 dieną bus sudėtinga, tačiau nėra neįmanoma. I.Šimonytė sako, kad jos komanda šiuo metu aiškinasi visus įsipareigojimus, kurie nėra atspindėti biudžete.
Apie tai, kad biudžeto deficitas kitąmet bus didesnis nei 5 proc., trečiadienį kalbėjo ir kandidatė į finansų ministrus Gintarė Skaistė. Ji teigė mananti, kad deficitas kitąmet turėtų siekti apie 6,5 procento.
G.Skaistės teigimu, biudžeto projekte nėra ne tik su COVID-19 susijusių išlaidų, tačiau ir 67 mln. eurų prezidento pasiūlytam papildomam pensijų indeksavimui, išankstinių pensijų perskaičiavimui – 10 mln., įtraukiajam švietimui – 28 mln. eurų.
Atsakydamas į Vyriausybę buriančių konservatorių kritiką dėl biudžete neatspindėtų lėšų vakcinai, kadenciją baigiantis finansų ministras Vilius Šapoka teigė, kad toks modelis pasirinktas įvertinus tai, kad šiuo metu dar nėra žinomos tikslios išlaidos, o biudžeto peržiūros procedūros yra sudėtingos.
Jo teigimu, dėl pasirinkto modelio nėra jokios rizikos, kad valstybė negalėtų įsigyti vakcinų.
Šiuo metu svarstomame 2021-ųjų biudžeto projekte numatyta, kad biudžeto deficitas kitais metais sieks 5 proc., tačiau Valstybės kontrolė 2021-iesiems prognozuoja didesnį 5,7 proc. deficitą.
Apie riziką, kad deficitas kitąmet bus didesnis nei 5 proc., yra kalbėjęs ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Finansų ministerija tikslina – kitais metais pensijos neturėtų būti indeksuojamos
„Norime atkreipti dėmesį į spaudoje pasirodžiusius kandidatės į premjeres teiginius dėl pensijų indeksavimo ir patiksliname, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą pensijos kitais metais neturėtų būti indeksuojamos“, – teigiama ministerijos pranešime.
Taip pat sakoma, kad pagal dabar galiojančias Socialinio draudimo pensijų įstatymo 8 straipsnio nuostatas pensijų indeksavimas nevykdomas, jei paskelbtame Ekonominės raidos scenarijuje apskaičiavimo metais ir (ar) po jų einančiais kalendoriniais metais bendrojo vidaus produkto palyginamosiomis kainomis ir (ar) darbo užmokesčio fondo pokyčiai procentais yra neigiami, t.y. BVP ir (ar) darbo užmokesčio fondas mažėja. Atsižvelgiant į tai, kad BVP šiemet mažėja, todėl vadovaujantis galiojančiais teisės aktais pensijos kitais metais neturėtų būti indeksuojamos.
„Vyriausybė, teikdama išvadą dėl Seimo inicijuoto Socialinio draudimo pensijų įstatymo 8 str. pakeitimo, pritarė, kad pensijos būtų indeksuojamos 1,0717 koeficientu ir suplanavo lėšas joms indeksuoti, tačiau pasiūlė panaikinti Įstatymo nuostatas, pagal kurias nustatomas 1,91 procentinio punkto didesnis indeksavimo koeficientas, todėl papildomam indeksavimui lėšų Seimui pateiktame biudžeto projekte nebuvo numatyta.
Vyriausybė išvadoje konstatavo, kad sparčiau indeksuojant pensijas būtų neįvertinta valstybėje susiklosčiusi finansinė ir ekonominė padėtis“, – rašoma pranešime.
Ministerijos atstovai pabrėžia, kad minėti Socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimai dar nepriimti.
