Įtampa kaista jau ne pirmą kartą
Santykiai su Rusija jau ilgą laiką yra daugiau ar mažiau įtempti, bet pastaruoju metu atmosfera dar labiau įkaito.
Kai mūsų ir kai kurios kitos Europos šalys išsiuntė būrį Rusijos diplomatų, Maskva paskelbė Rusijai nedraugiškų valstybių sąrašą, į kurį buvo įtrauktos ir Lietuva bei Lenkija.
Rusija taip pat išsiuntė keletą Lietuvos, Estijos ir Latvijos diplomatų.
„Diskusiją pradėjome ne nuo ekonomikos, ne nuo pandemijos, ne nuo vakcinacijos, o būtent nuo saugumo situacijos, nuo to, kas kas mus vienija ir į ką turime absoliučiai identišką požiūrį“, – apie sekmadienį vykusį susitikimą vėliau teigė I.Šimonytė.
Ji su kolega iš Lenkijos aptarė, kad padidėjusi įtampa justi jau ne pirmą kartą. 2008 m. buvo įvykiai Sakartvele, vėliau – Ukrainai priklausančiame Krymo pusiasalyje, kiti epizodai, kai „kažkas turėjo iliuzijų, mes tų iliuzijų turėjome visada turbūt labai mažai, manau, kad ir dėl savo istorinės patirties“.
Anot I.Šimonytės, greičiausiai dėl tų pačių priežasčių Abiejų Tautų Respublika ir jos Konstitucija, kuriai pirmadienį sukanka 230 metų, „negalėjo sužydėti taip, kaip buvo to verta“.
„Mes neturime iliuzijų, kad galime tikėtis kažkokio stebuklo, pasikeitimo, kol Kremliuje yra tas režimas. Kurio tikslai yra, be kita ko, ne tik kelti įtampas, bet ir kelti įtampas ir tarp mūsų šalių, ir Europos Sąjungoje (ES), kvestionuoti ES vertybes.
Tuo pačiu metu ES šalyse laikant savo aktyvus, gydant savo uošvienes ir mokant savo vaikus, tai yra naudojantis visais pasiekimais, apie kuriuos yra ES.
Tai yra, aišku, ciniška ir manipuliatyvu, tačiau taip yra. Mūsų užduotis, ypač turint minty mūsų geografinę padėtį, yra ir patiems save stiprinti, ir vieniems kitus stiprinti, ir taip pat stiprinti demokratinio pasaulio atsaką į visas tas pastangas.“
I.Šimonytės žodžiais, gindamos savo ir savo piliečių interesus bei vertybes abi šalys iki šiol intensyviai bendradarbiavo. Vyksta intensyvūs kontaktai tarp kariuomenės atstovų, gynybos ir užsienio reikalų ministrų. Esą derinami ir veiksmai, ir požiūriai.
„Derinti čia, tiesą sakant, nelabai yra ką, tik kažkokius techninius dalykus, todėl kad požiūris turbūt yra identiškas“, – pabrėžė premjerė.
„Ne mes esame santykių atšalimo iniciatoriai“
M.Morawieckis taip pat patikino, kad abiejų valstybių požiūriai ir pozicija „yra labai vienodi, kai kalbame apie grėsmių iš Rytų vertinimą“.
Anot jo, NATO ir panašios organizacijos yra geras būdas atsakyti į Rusijos agresyvius veiksmus.
„Mūsų stiprus balsas, kuris girdimas Europoje ir kitose NATO šalių sostinėse, skamba garsiai, yra girdimas, ir esame tikri, kad reikia stiprinti ne tik retoriką, bet ir imtis konkrečių veiksmų“, – pažymėjo svečias.
Jis pabrėžė, kad Rusijos vykdoma imperialistinė politika yra grėsminga kaimynams ir „ne mes esame santykių atšalimo iniciatoriai“.
„Esame draugiškai nusiteikę visų šalių atžvilgiu, norime bendradarbiauti su visais, esame atviri tam. Negalime leisti, kad būtų pažeidžiamos žmogaus teisės, kad būtų vykdoma agresija, vykdomos hibridinės atakos, būtų grasinama smurtu.
Su hibridiniais veiksmais iš Rytų mes susiduriame tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje. Tai skatina stiprinti bendradarbiavimą, jis labai svarbus būtent šioje pasaulio dalyje.“
Kaip žinoma, neseniai Čekijos vyriausybė apkaltino Rusijos karinės žvalgybos agentūrą GRU 2014 m. surengus sprogdinimą ginklų sandėlyje šalies rytuose ir paskelbė išsiunčianti 18 rusų diplomatų, kuriuos pavadino šnipais.
Netrukus Čekijos kaimynė Slovakija, taip pat Lietuva, Latvija ir Estija pranešė, kad drauge išsiųs iš viso septynis rusų diplomatus. Jų pavyzdžiu pasekė Rumunija, paliepusi išvykti vienam rusų diplomatui.
Sustiprėjus diplomatinei įtampai su Vakarų valstybėmis Maskva savo ruožtu paskelbė Rusijai nedraugiškų šalių sąrašą, į kurį buvo įtrauktos devynios valstybės – Jungtinės Valstijos, Lietuva, Latvija, Estija, Sakartvelas, Ukraina, Lenkija, Čekija ir Jungtinė Karalystė.
Be to, Rusija paskelbė išsiunčianti tris Lietuvos diplomatus.