I.Šimonytė dėl ministrų ateities dar tyli: nori pasitikrinti ir koalicijos tvirtumą?

Kilus skandalui dėl to, kad, nepaisant įsigaliojusių JAV sankcijų Baltarusijos trąšų gamintojai „Belaruskalij“, per Lietuvą toliau keliauja ir Klaipėdos uoste iškraunami jos kroviniai, G.Landsbergis bei M.Skuodis savo, kaip ministrų, likimo klausimą perleido I.Šimonytei.

Iš pradžių tik žodinis minėtų ministrų pasiryžimas trauktis iš pareigų buvo įformintas teisiškai – penktadienį atsistatydinimo pareiškimą parašė G.Landsbergis, pirmadienį tai padarė ir M.Skuodis.

Prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę pareiškė, kad jeigu ministrai pasirengę atsistatydinti, Vakarų praktikoje jie tai ir daro.

Skandalo epicentre atsidūrusių G.Landsbergio ir M.Skuodžio pusėn stojo koalicijos partneriai.

15min nuotr./Gabrielius Landsbergis ir Marius Skuodis

I.Šimonytė pirmadienį savo sprendimo dėl užsienio reikalų ir susisiekimo ministrų, panašu, pateikti neketina.

Jos komentarai žiniasklaidai šiandien nebuvo numatyti: nei po Vyriausybės posėdžio, nei po susitikimo su G.Nausėda.

Kada premjerė tars žodį, kol kas neaišku. Tačiau neabejotinai klausimų dėl to ji sulauks antradienį Seime.

Buvo visokių pareiškimų

Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesoriaus Ramūno Vilpišausko teigimu, atsakyti į klausimą, ar sprendimas dėl G.Landsbergio ir M.Skuodžio ateities Vyriausybėje jau priimtas, galėtų tik pati I.Šimonytė.

Politologas mano, kad vienas motyvų, kodėl sprendimas neįgarsinamas, gali būti susijęs su noru pasitikrinti koalicijos tvirtumą, ar Vyriausybė tebeturi pakankamą palaikymą tarp koalicijos partnerių.

Antradienį Seimas balsuos dėl kitų metų valstybės biudžeto.

Taip pat bus svarstoma opozicijos interpeliacija sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui.

„Girdėjome skirtingų pareiškimų iš jų ir tos skirtingos reakcijos Seime yra ženklas, kad Vyriausybei gali būti sudėtinga savo programoje numatytas reformas įgyvendinti. Tad aš spėčiau, kad tai vienas iš motyvų gali būti. Ir kai bus aiškūs balsavimo dėl biudžeto rezultatai, tada jau bus arba skelbiamas, arba priimamas galutinis sprendimas dėl šios Vyriausybės ministrų ar apskritai šios Vyriausybės tolesnės veiklos“, – komentavo VU TSPMI dėstytojas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ramūnas Vilpišauskas

Nors valdančiųjų atstovai deklaruoja paramą tiek atleidimo pareiškimus parašiusiems ministrams, tiek premjerei, pasak R.Vilpišausko, praėjusią savaitę iš atskirų Seimo narių, priklausančių valdančiajai koalicijai, buvo visokių pareiškimų.

„Įskaitant ir kai kurių komitetų pirmininkus, kurie buvo kritiški Vyriausybės atžvilgiu. Galbūt po to buvo susiprasta, kad visa tai gali atvesti ir prie šios koalicijos iširimo ar bent jau Vyriausybės atsistatydinimo ir tada buvo pergalvotas viešas komunikavimas. Bet girdėjome kai kurių Seimo narių, priklausančių valdančiajai koalicijai, gana kritiškus pasisakymus“, – pažymėjo jis.

R.Vilpišauskas mano, kad užsienio reikalų ir susisiekimo ministrų atstatydinimas būtų ne laiku ir neproporcingas susiklosčiusiai situacijai.

Jo požiūriu, šiuo metu svarbiau spręsti koordinacines problemas ir priimti įstatymais pagrįstus sprendimus, kurie nesuteiktų pagrindo kalbėti apie sutarčių pažeidimą ar bylinėjimąsi su Lietuva.

„O po to vis dėlto dar kartą apgalvoti, kaip apskritai yra rengiamasi sankcijų taikymui, kaip koordinuojamasi Lietuvos viduje ir tarp skirtingų šalies institucijų, ir formuluojant tikslus valstybės valdomoms įmonėms. Nes dabar nėra aiškumo dėl to, kokie tikslai yra svarbesni – ar pelninga veikla, ar geopolitiniai šalies tikslai.

Tai, manau, irgi yra svarbus klausimas, kuris turėtų būti sprendžiamas. Visa tai turėtų būti komunikuojama visuomenei ir verslo bendruomenei, kad ji irgi matytų, jog galvojama apie galimų neigiamų pasekmių valdymą“, – akcentavo politologas.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./„Belaruskalij“ vagonų sąstatas su trąšų kroviniu Stasylų (Šalčininkų r.) geležinkelio stotyje

Kalbėdamas apie prezidento vaidmenį šioje istorijoje, R.Vilpišauskas sakė, kad jis tiek svarbus, kiek viskas susiję su užsienio politika, jos formavimu ir vykdymu kartu su ministrų kabinetu, kaip tai apibrėžia Konstitucija.

Tad, anot politologo, būtų neteisinga teigti, jos šalies vadovas čia niekuo dėtas. Jis turėjo turėti visą informaciją apie JAV sankcijų įgyvendinimą ir bent retkarčiais pasidomėti, kaip tam ruošiasi Vyriausybė, nes operatyvinis pasirengimas yra būtent jos kompetencijoje.

„Bet prezidentas formuoja ir vykdo užsienio politiką kartu su Vyriausybe ir taip pat, manau, supranta įvairias galimas iš sankcijų taikymo išplaukiančias pasekmes Lietuvai. Tad dalis atsakomybės tenka ir jam, mano nuomone“, – pabrėžė VU TSPMI profesorius.