I.Šimonytė pirmadienį patenkino J.Šiugždinienės atsistatydinimo prašymą ir perdavė jį G.Nausėdai.
Bandė įkalbėti pasilikti
Komentare premjerė teigė apgailestaujanti, kad nepavyko ministrės įtikinti tęsti pradėtus darbus iki šios Vyriausybės įgaliojimų pabaigos.
Kartu ji aiškino puikiai suprantanti, kaip sudėtinga juos tęsti tuomet, kai didelę dalį laiko tenka skirti pasiaiškinimams, kurių neretai reikalauja tie, „kurie patys negalėtų atsakyti į panašius ar gerokai rimtesnius klausimus“.
„Gerbdama Jurgitą, jos emocinę sveikatą, šeimą ir kitas asmenines aplinkybes, sutikau jos prašymą perduoti prezidentui“, – nurodė ji.
Pasak I.Šimonytė, J.Šiugždinienės prioritetas visada buvo realūs pokyčiai švietime, o ne asmeninis patogumas ar populiarumas.
Ji sakė esanti dėkinga atsistatydinančiai ministrei už per šiuos dvejus su puse metų, bendradarbiaujant su kitomis politinėmis partijomis, Seimu, bendruomene pasiektus rezultatus, nepaisant suvokimo, kad pokyčiai švietime retai ima matytis per vieną ar net per dvi kadencijas.
„Neabejoju, kad Nacionalinio susitarimo dėl švietimo nuostatos ir toliau bus švietimo politikos formuotojų kelio ženklai, kokia Vyriausybė bedirbtų“, – pažymėjo Vyriausybės vadovė.
Neabejoja padorumu
Ji tikino, kad darbo Vyriausybėje metu neturėjo nė menkiausios progos suabejoti J.Šiugždinienės padorumu.
Esą smerkti politiką už tai, kad jis praeityje neparodė didžiulės atidos ir kone antgamtiško įžvalgumo dėl taisyklių, kurios nereikalauja smulkmeniško atsiskaitymo, galbūt ir turi teisę tik tie, kurie patys gali paaiškinti kiekvieną litrą kuro ar remontą ir ne šiaip čekiais, o iš esmės.
„Nė kiek neabejoju, kad nei Jurgita, nei joks kitas ministras nieko nesigviešė, nei ką nors savinosi. Pasitikiu visais savo kolegomis Vyriausybėje ir didžiuojuosi tais rezultatais, kurių pavyko pasiekti per šiuos nelengvus dvejus su pusę metų dirbant minimalios daugumos sąlygomis.
Tai yra principinis klausimas apie tai, kokie standartai keliami politikams, ar jie keliami visiems politikams, ar jie nėra netyčia keliami atgaline data ir kur yra tos atgalinės datos ribos.
Todėl nemanau, kad šiuo metu vykstantis procesas yra kaži kokia „trijų ministrų problema“, kurią galima būtų išspręsti jų atstatydinimu, kaip dabar bandoma pateikti. Tai yra principinis klausimas apie tai, kokie standartai keliami politikams, ar jie keliami visiems politikams, ar jie nėra netyčia keliami atgaline data ir kur yra tos atgalinės datos ribos, jeigu jos jau dabar peržengia net Buhalterinės apskaitos ir kitų įstatymų reikalavimus.
Skaidrumo kartelę kritikai kelia vis aukštyn ir tai daro vykstančios diskusijos metu. Tarp kritikų yra Seimo, kuriam Vyriausybė yra atskaitinga ir kuriame yra bent trečdalis buvusių savivaldos tarybos narių ir kurių parlamentinių išlaidų gėlėms ir kurui per pandemiją ar kitais laikotarpiais dar niekas detaliai nenagrinėjo, narių būrys“, – sakoma premjerės komentare.
Įgėlė prezidentūrai
I.Šimonytė sako nemananti, kad Vyriausybės tikras ir tariamas skaidrumo problemas turi komentuoti prezidentūra, mananti, kad rodo ypatingą skaidrumo pavyzdį Povilo Mačiulio atsistatydinimu, turint mintyje, kad prezidentas nėra paskelbęs (nes neprivalo) savo 2018 metų turto ir pajamų deklaracijų duomenų, iš kurių būtų aišku, kad turėjo galimybes pats, kaip to reikalauja įstatymai, padengti rinkimų skolas.
„Apie kitas tiriamosios žurnalistikos žurnalistų aprašytas aplinkybes jau nekalbant – epitetas „pasakos“ nesukėlė tokios kontroversijos kaip „birželio 31 diena“ ataskaitoje.
Tad vieninteliu arbitru, kuris išties galėtų įvertinti šitą situaciją, laikau rinkėjus, kurių atsiprašau už tai, kad vietoje produktyvaus darbo tenka skirti jų Vyriausybei patikėtą laiką bandant gilintis į aplinkybes, su Vyriausybės darbu turinčias nedaug bendra, ir jas komentuoti. Todėl pritariau TS-LKD prezidiumo siūlymui kreiptis į parlamentines partijas dėl priešlaikinių rinkimų sušaukimo dar šį rudenį. Per juos galėtume ir pasitikrinti, kiek pasitikėjimo prarado Vyriausybė dėl to, kad jos ministrai nekaupia praeities čekių, kurių kaupti niekas nereikalavo“, – teigė Vyriausybės vadovė.
Ką darys toliau?
I.Šimonytė priminė, kad jau yra informavusi, jog tuo atveju, jeigu Seimas nepriimtų sprendimo dėl priešlaikinių rinkimų paskelbimo iki sesijos pabaigos, pasibaigus NATO viršūnių susitikimui, ji teiks prezidentui savo atsistatydinimą, kas reikštų ir visos Vyriausybės atsistatydinimą.
„Todėl kita švietimo, mokslo ir sporto ministro kandidatūra prezidentui teikiama nebus. Iki Vyriausybės įgaliojimų pabaigos šias pareigas laikinai siūloma eiti teisingumo ministrei Ewelinai Dobrowolskai“, – nurodė premjerė.