Ketvirtadienį Atėnuose vykusioje bendroje spaudos konferencijoje su šios šalies premjeru Kyriaku Mitsotakiu Lietuvos ministrė pirmininkė padėkojo Graikijos vyriausybei už „techninę pagalbą ir ekspertines žinias“.
„Ši pagalba jau yra teikiama ir bus teikiama ateityje. Mes norime mokytis iš realios, natūralios, nors kartais ir skausmingos patirties“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Graikija dar praėjusio dešimtmečio viduryje susidūrė su didžiule migracijos krize, kai prieglobsčio prašytojai iš Artimųjų Rytų masiškai vyko į šalį per Viduržemio jūrą.
Lietuvos premjerė pabrėžė, kad Lietuva nėra „kelias į Europos Sąjungą“.
„Lietuva nėra nei koridorius, nei kelias į ES: Švediją, Vokietiją ar kitas šalis. Siekiant gauti prieglobstį, yra tam tikros procedūros ir teisinės priemonės“, – teigė I.Šimonytė.
Ji atkreipė dėmesį, kad Baltarusija nėra nesaugi šalis gyventi, išskyrus opozicionierius, žiniasklaidos atstovus, aktyvią pilietinę visuomenę.
„Tad galiausiai turėsime daug prieglobsčio prašymų, kurie nebus patenkinti, nes bus laikomi nepagrįstais“, – sakė premjerė.
Vyriausybės vadovė teigė, kad bendras migrantų skaičius Lietuvoje gali pasirodyti nedidelis, tačiau šalį gąsdina „tendencija, nes pagrindinis antplūdis įvyko per labai trumpą laiką“.
„Iš vykstančių procesų matome, kad yra siekiama, jog šis migrantų skaičius taptų dar didesnis“, – teigė Vyriausybės vadovė.
Ji akcentavo, kad kurstant šią migrantų krizę veikia ne tik nusikaltėliai, bet ir Baltarusijos valdžios institucijos.
Be kita ko, premjerė padėkojo Graikijai už solidarumą, reaguojant į priverstinį lėktuvo, skridusio iš Atėnų į Vilnių, nutupdymą Minske gegužės mėnesį. Baltarusijos sostinėje tuomet sulaikytas juo skridęs baltarusių opozicijos tinklaraštininkas Romanas Protasevičius ir jo draugė – Vilniuje studijuojanti Rusijos pilietė Sofija Sapega.
Savo ruožtu Graikijos premjeras K.Mitsotakis teigė, kad spaudimas, kurį patiria Lietuva, „nėra vien jūsų problema“.
„Graikija pasiruošusi padėti savo žiniomis, kaip tik galės. Tikiuosi, kad ši kebli situacija bus išspręsta kuo greičiau“, – kalbėjo jis.
Premjeras taip pat akcentavo, kad būtina vieninga Europos Sąjungos politika migrantų klausimu, kuri nesukurtų nepakeliamos naštos šalims, susiduriančioms su tokiomis problemomis.
Susitikimo metu šalių vyriausybių vadovai sutarė stiprinti ekonominį bendradarbiavimą informacinių ir finansų technologijų srityse, aptarė pandemijos valdymo būdus, ES ekonomikos atsigavimą.
