„Gynybos obligacijos yra ta pati skola, tai man atrodo, kad visi, kurie siūlo daugiau pasiskolinti gynybai, tai jie tiesiog gudrauja, todėl, kad tai yra savęs apgaudinėjimas. (...) Jeigu mes didiname procentą, kurį skiriame gynybai nedidindami procento pajamų, kurias surenkame į biudžetą, tai mes tiesiog didiname savo skolą“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė I.Šimonytė.
Anksčiau opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija Seime kreipėsi į Vyriausybę, prašydama svarstyti naujo pajamų šaltinio, gynybos obligacijų, sukūrimą. Anot partijos atstovų, gynybos biudžetas šiuo metu yra akivaizdžiai nepakankamas, tad būtina skubiai ieškoti alternatyvių finansavimo šaltinių.
I.Šimonytė sako, kad su augančia skola didėtų ir jos aptarnavimo išlaidos, kurias būtų galima panaudoti tos pačios gynybos finansavimui.
„Ar obligacijos, ar kažkokie kiti dalykai, ar bankų paskola čia visiškai neturi reikšmės – tai yra skola, kuri kainuoja palūkanas ir tas palūkanų kainavimas yra gana nemalonus dalykas. (...) Jau 2025 metasi mums reikės atidėti skolos aptarnavimui papildomai nuo to, ką atidėsime 2024 metais, porą šimtų milijonų eurų. Tai porą šimtų milijonų eurų mes rastume, kam išleisti, tai pačiai gynybai pridėti finansavimą“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Sparčiai didinti skolą valstybė negali sau leisti, sakė Vyriausybės vadovė: „Lietuvos skola kol kas nėra pati didžiausia Europos Sąjungoje, bet ji turi tokią labai blogą savybę, kad pagavusi kablį ji pradeda augti labai greitai ir mes tikrai negalime sau leisti šito. Ir kitas dalykas – kad už skolą reikia mokėti palūkanas, ir palūkanos išspaudžia mūsų nacionalines išlaidas ir dėl to visada būna apmaudu planuojant biudžetą“.
Bendros planuojamos kitų metų krašto apsaugos išlaidos sieks 2 mlrd. 60 mln. eurų.
Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, planuojama, kad bendras gynybos biudžetas 2024 metais sieks 2,71 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), iš jų 2,52 proc. BVP yra biudžetinės lėšos, likusios – laikinojo bankų solidarumo įnašo pinigai.