„Nežabota Rusijos agresija suteikė artimai Lietuvos ir Lenkijos strateginei partnerystei naują postūmį, paremtą bendrais saugumo interesais ir brolišku solidarumu su užpulta Ukraina. Vilniaus viršūnių susitikime taip pat turime vieningus tikslus – sustiprinti NATO gynybą ir atgrasymą regione bei priartinti Ukrainą prie aljanso“, – pranešime sakė premjerė.
Vyriausybės vadovė padėkojo Lenkijai už aktyvų vaidmenį stiprinant saugumą regione, kurio svarbi dedamoji yra ir tarpusavio gebėjimų atremti įvairias grėsmes ugdymas, kurio pavyzdžiu vyksta specialiųjų pajėgų greitojo reagavimo ir kovinės parengties pratybos.
Rusijos tęsiamas karas Ukrainoje, pastarieji nestabilumo rizikas rodantys įvykiai Rusijoje ir geopolitinis Baltarusijos veiksnys įpareigoja stiprinti gynybą ir atgrasymą regione, o tam reikalingi ambicingi ir grėsmes atitinkantys NATO sprendimai, kurių tikimasi susitikime Vilniuje, sakė ministrė pirmininkė.
Lietuvos Premjerė ir Lenkijos prezidentas sutarė, jog taika gali būti pasiekta tik Ukrainai pasiekus pergalę ir susigrąžinus tarptautine teise pripažįstamų šalies teritorijų kontrolę.
Pasak I.Šimonytės, taip pat svarbu siekti tarptautinės Rusijos atsakomybės už agresijos nusikaltimą bei karo nusikaltimus ir žalos Ukrainai atlyginimo. Anot jos, sankcijų griežtinimą reikia tęsti ir siekti kuo efektyvesnio jau taikomų priemonių įgyvendinimo.
I.Šimonytė ir A.Duda aptarė ir bendrų infrastruktūros projektų „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“ eigą, aptartas Baltijos valstybių sinchronizacijos procesas su kontinentinės Europos elektros tinklais.
