– Lieka dar parako pasikapojus debatuose?
V.Ušackas: Be abejonės. Tiktai pradėjome.
– Trečio raundo čia, deja, nepavyks surengti – turime vos 12 minučių, nesutalpinsime į jas to, ką jūs per valandą ir daugiau išsakėte debatuose. Todėl peršokant visus mandagumus – kodėl visi rinkėjai turėtų balsuoti būtent už jus, ponia Ingrida?
I.Šimonytė: Manau, kiekvienas rinkėjas pasirinks tą, už ką jis tikrai nori balsuoti, bet tie rinkėjai, kurie rinktųsi mane, veikiausiai balsuotų už tvirtą stuburą, už sugebėjimą girdėti ir už humoro jausmą.
– Pone V.Ušackai, o jūs?
V.Ušackas: Manau, mane parems tie žmonės, kurie nori veiksmų, o ne kalbų, susitarimų. Lietuva jau daug prarado. Beveik milijonas žmonių išvažiavo. Mums reikalingi veiksmai, proveržio planas Lietuvos ekonomikai ir kompetencija – ta, kurią man likimas ir Dievas davė per 28 metus atstovaujant Lietuvai ir ES įvairiuose kraštuose.
– Jūs dabar gal man pasakysite, kad į tą klausimą jau atsakėte ir net du kartus, bet spekuliacijos nesibaigia, todėl vis dėlto paklausiu: ką darysite, jeigu kartais pralaimėsite šiuos pirminius konservatorių rinkimus? Trauksitės iš tolesnės kovos?
V.Ušackas: Aiškiai esu pasakęs, kad tikiu laisvų žmonių pasirinkimu. Matau, kad viena kandidatė, su visa pagarba, Ingrida, yra remiama vadovybės. Aš tikiu laisvais žmonėmis, kad jie tiki mano idėjomis, tiki proveržio planu, tiki, kad mes galime pakelti savo ekonomiką dvigubai per septynerius metus, o aš, jeigu pralaimėsiu, paremsiu Ingridą.
– Čia be jokių išlygų, be jokių „bet“?
V.Ušackas: Tikrai be jokių išlygų. Nors buvo įvairiausių kvietimų, žmonės kai kurie yra nusivylę, manė, kad kursiu partiją, bet, manau, Lietuvoje partijų yra pakankamai daug – reikia jas stiprinti.
– Ponia I.Šimonyte, o jūs jaučiate tokią išskirtinę savo vadovybės paramą rinkimuose, didesnę negu ponui V.Ušackui?
I.Šimonytė: Tai, kad mane remia kai kurie partijos ar frakcijos, tiksliau sakant, kolegos, kurie su manimi kartu dirbo ir turbūt mane neblogai pažįsta, tas manęs labai nestebina, bet lygiai taip pat yra kolegų, kurie ne tik kad manęs neremia, bet kritikuoja, sakykim, ant etikos ribos ir tuo pačiu metu remia Vygaudą – aš jiems neturiu jokių pretenzijų. Ką padarysi, tiesiog tokie yra žmonių pasirinkimai, jie yra laisvi pasirinkti.
– Apklausose kol kas geriau sekasi poniai I.Šimonytei. Ji yra numeris antras po Gitano Nausėdos. V.Ušackas yra ketvirtas po Sauliaus Skvernelio. Tikėtina, kad smarkiai pagerėtų pono V.Ušacko padėtis, jeigu iš konservatorių rinkimų iškristų I.Šimonytė. Gal jūs taip ir skaičiuojate?
V.Ušackas: Ne, aš skaičiuoju tuo, kad norėčiau, jog mes turėtume daugiau debatų su Ingrida, kad mes kalbėtume apie vertybes, apie šeimą, vyro ir moters santuokos svarbą, kad mes kalbėtume apie užsienio politiką, kad mes kalbėtume apie konkrečius receptus, kaip padaryti, kad Lietuvoje būtų daugiau žmonių, kad būtų investuojama į proveržio sritis. Kad čia pritrauktume tuos turtingus, talentingus žmones, kad jie galėtų kurti ir dalytis savo pelnu Lietuvoje.
– Jau kalbėjote debatuose, bet, tikėtina, dar bus progų, pone V.Ušackai. Ar, turint galvoje, kad jūs abu taikotės į tą pačią, iš esmės tą pačią provakarietiškos orientacijos centro dešinės rinkėjų paramą, buvo protinga oponuoti I. Šimonytei sakant, kad Rusija nekelia grėsmės Lietuvai?
V.Ušackas: Audriau, ką aš sakiau – tik pakartojau tai, ką rašo ir mūsų Valstybės saugumo departamentas, ką sako NATO ekspertai. Tai, kad Rusijos tiesioginė karinė grėsmė yra smarkiai sumažėjusi. Taip, Lietuva yra hibridinio karo fronto linijoje. Apie ką visuomet sakau ir todėl siūlau neatsipalaiduoti, o pagreitinti investicijų skyrimą gynybai jau 2024 metais.
Taip pat savo programoje siūlau siekti JAV karių buvimo Baltijos regione – dėl to nematau vyriausybės pastangų. Tai, ką daro Lenkijoje, ir kodėl skrendu tuoj po laidos į Varšuvą apie tai kalbėti. Taip pat pasisakau už tai, kad šauliai ir savanoriai būtų apginkluoti pavojaus atžvilgiu. Tai yra mano pozicija.
– Ponia Ingrida, jeigu kartais laimėtumėte, jums tektų dirbti su dabartine valdančiąja dauguma. Dėl ko nesutartumėte su ja?
I.Šimonytė: Dėl to, kas kelia grėsmę mūsų demokratijai ir teisinei valstybei, žmonių teisėms ir piliečių laisvėms.
– O, jūsų nuomone, dabar yra iškilusi grėsmė Lietuvoje demokratijai ir žmogaus teisėms?
I.Šimonytė: Matau, kad mūsų demokratijos standartai šliaužia žemyn nuožulniąja plokštuma jau kurį laiką. Ir tai, kas yra susiję, tarkim, ir su ta pačia žiniasklaida, netgi su šita institucija, kur mes šiuo metu esame (LRT – LRT.lt) – visa tai tikrai atrodo kaip ne šiaip juokučiai, kai kažkas nori patikrinti kažkieno sąskaitas faktūras ir įsitikinti, kad buvo pirkta pigiausiu įmanomu būdu, o tiesiog tai, kas yra už visos šitos širmos.
Man tai kelia rimtų nuogąstavimų, kad tai yra tiesiog bandymas keisti žaidimo taisykles, tas žaidimo taisykles, kurios įprastos Vakarų demokratijoje, kai valdžia neskiria žmonių, pati atėjusi į valdžią, kai yra prasilenkimas kadencijų, nes, pradėjus, tarkim, nuo LRT, galima baigti nežinia kuo.
– Pone V.Ušackai, koks Jūsų požiūris į dabartinę demokratijos ir žmogaus teisių padėtį?
V.Ušackas: Pritariu, ką minėjo Ingrida, ypač kad komisija buvo įsteigta politikų tirti visuomeninio transliuotojo veiklą. Tai jau yra neteisingas ir labai pavojingas reiškinys, kai politikai pradeda kištis į laisvą žiniasklaidą. Tai pirmas dalykas. Antras, aš važinėju po Lietuvą, kalbu su žmonėmis – nuo universitetų iki paprastų ūkininkų, iki paprastų vairuotojų. Tas jausmas tam tikro bauginimo, draudimų ar tikėjimo paklusnumu. Siunčiamos žinios, kad „jeigu jūs elgsitės taip, biudžetas bus didesnis“, arba net ir žinutės, kurios buvo siunčiamos ir mano universitetui: „Ką ten daro V. Ušackas, kodėl jis ten yra... Gal nereikėtų jam ten būti...“
Tas atmosferos kūrimas yra labai pavojingas, nes taip kuriama tendencija. Tendencija, kai žmonės nebetiki savo laisve, kai žmonės pradeda bijoti išreikšti savo poziciją. Todėl ir aš siekiu laisvų Lietuvos žmonių balsų, nesvarbu, ką sako vadovybė, ką sako vyriausybė, tie, kurie tiki laisvos Lietuvos, laiminčios Lietuvos idėja, kad mes turime, mes negalime laukti, mums reikalingi proveržio žingsniai įgalinant ir įmagnetinant Lietuvą, kad čia būtų kapitalas, kad čia būtų kuriamos darbo vietos ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje.
– Trys didžiausi iššūkiai Lietuvai viduje ir išorėje.
I.Šimonytė: Tai, be jokios abejonės, geopolitinis iššūkis, jeigu kalbėsime apie tai, kur mes esame. Kalbant apie vidų – du dalykai. Demografija ir amžina viešųjų finansų šizofrenija.
– Pone V.Ušackai?
V.Ušackas: Mano nuomone, taip, demografinė krizė, Lietuvos išsivaikščiojimas. Taip, Rusijos keliama grėsmė saugumo prasme. Ir būtent būtinybė išlaisvinti žmogų. Tai yra trys dalykai, kurių imčiausi. Ir telkčiau, burčiau, o ne skaldyčiau ar bausčiau, ar gąsdinčiau.
– Atrodo, kažkuriam iš jūsų teks pliektis tikruose rinkimuose ne tik su kitaminčiu kandidatu, bet ir su tokiu, kurio pažiūros labai panašios į jūsų. Tai yra G.Nausėda, kuris pats buvo svarstomas kaip galimas konservatorių kandidatas prezidento rinkimuose. Nemanote, kad per daug jei ne vienminčių, tai bendraminčių taikosi į vieną poziciją?
I.Šimonytė: Manau, rinkėjai tikrai galės pasirinkti. G.Nausėda buvo iškeltas taip pat partijos skyrių, atsisakė dalyvauti pirminiuose rinkimuose, galėjome turėti trijų kandidatų debatus. Gal būtų buvę dar įdomiau ir smagiau. Bet, žinote, šiais laikais yra labai sunku pasakyti, ką trečiadienį parašiau „Facebooko“ paskyroje, kad nėra labai lengva pasakyti, kas yra kairės kandidatas. Nes jeigu kažkas mano, kad ponas S.Skvernelis yra kairės kandidatas, tai visa politika, kuri šiuo metu vykdoma, – viskas, bet tiktai ne kairė.
– Kol kas jis nei kandidatas, nei pretendentas. Pone V.Ušackai, ką Jūs manote apie konkurenciją trijų dešinės kandidatų į vieną prezidento postą?
V.Ušackas: Aš būčiau sveikinęs G.Nausėdos kompaniją – čia kalbėti apie vertybes, kalbėti apie užsienio politiką, kalbėti apie Lietuvos regionus. Matau, jis dabar jau atranda Lietuvą, visą Lietuvą, ne tik Vilnių ir Kauną.
Labai reikia, kad ir šiuose rinkimuose, kad žmonės ateitų registruotis, dar likusi yra para, kad ne tik Vilniaus gyventojai, bet ir regionuose aktyviau žinotų apie šią demokratijos šventę. Kiekvienas dar galite užsiregistruoti per šias 24 valandas.
– Gynybos finansavimas – pakankamas ar reikia didinti?
I.Šimonytė: Gerai, kad partijoms pavyko visoms susitarti. Taip, išskyrus vieną. Bet gerai, kad pavyko susitarti. Bet manau, kad nepakankamai ambicinga. Reikia kalbėti apie didesnę ambiciją, bet tuo pačiu metu reikia užtikrinti, kad gynybos finansavimo didinimas nėra priešinamas su kitomis sritimis, nes dabar šita rizika yra labai akivaizdi, labai aiškiai kai kurios politinės jėgos, gaila, bet tuo naudojasi.
– Pone V.Ušackai, santykiai su kaimynais – ne tik tradicinės Baltijos sesės Latvija, Estija. Pavyzdžiui, santykiai su Lenkija.
V.Ušackas: Važiuoju į Lenkiją tuoj pat, nes, mano giliu įsitikinimu, Lietuvos istorija liudija, kad Lenkija mums yra nepakeičiama partnerė saugumo prasme, energetikos prasme, ekonomikos prasme ir, aišku, žmonių santykių prasme.
– Poezijos truputėlį pabaigoje. Kur norite nuvesti Lietuvą?
I.Šimonytė: Manau, Lietuva bus ten, kur pati nori būti.
– Ir kaip manote, kur ji nori būti? Jaučiate, kur ji nori būti?
I.Šimonytė: Žinoma, kad jaučiu. Jaučiu, kad ji nori būti pilnavertė Vakarų pasaulio sudedamoji dalis.
– Pone V.Ušackai?
V.Ušackas: Laisva, kurianti visuomenė, kuri yra tvirtai įprasminta, įtvirtinta ES ir NATO branduolyje. Ta, kuri drąsiai kuria ateitį ant tvirtų vertybinių pamatų. Tai yra mūsų istorija, mūsų patriotizmas, mūsų šeima.