I.Šimonytė apie Europos Komisijos išaiškinimą dėl Kaliningrado tranzito: Lietuva vykdys nurodymus

Lietuva vykdys EK gaires

Vyriausybės vadovė spaudos konferenciją nutarė surengti netikėtai. Apie ją buvo pranešta tik ketvirtadienio rytą. Žurnalistams leista užduoti tik du klausimus.

I.Šimonytė pareiškė, kad visiškai pritaria Užsienio reikalų ministerijos reakcijai į EK gaires. Ji pabrėžė, kad Lietuva sveikina ne pačias gaires, o tas nuostatas, kurios riboja tranzitą.

Premjerės Ingridos Šimonytės spaudos konferencija

+15

„Norėčiau pabrėžti, kad Lietuva sveikina ne pačias gaires, o tas gairių nuostatas, kurios labai aiškiai sako, kad nėra jokio grįžimo į situaciją, kuri buvo birželio 16 dieną, kai visos prekės galėjo būti gabenamos tranzitu per ES teritoriją į ir iš Kaliningrado. Tas yra labai aiškiai paminėtina kalbant apie dvigubos, karinės paskirties prekes, taip pat apie technologijas, bet taip pat ir apie kitas prekes (...) Nėra jokių čia lengvatinių koridorių, kurių niekada Lietuvoje ir nebuvo, nes prekė niekada į ar iš Kaliningrado srities negalėjo vykti netrukdomai, neatliekant Muitinės procedūrų ir kontrolės“, – sakė Vyriausybės vadovė.

Nėra jokių čia lengvatinių koridorių, kurių niekada Lietuvoje ir nebuvo, nes prekė niekada į ar iš Kaliningrado srities negalėjo vykti netrukdomai.

Ji taip pat teigė, kad „kai kurių sankcionuojamų prekių“ tranzitas, pagal EK gaires, būtų susijęs su „dar daugiau kontrolės“, siekiant įsitikinti, kad tos prekės faktiškai skirtos Kaliningrado srities reikmėms arba tuo, kad iš Kaliningrado į pagrindinę Rusijos dalį gabenamos prekės nebuvo atgabentos į Kaliningradą apeinant sankcijas.

VIDEO: Premjerė I.Šimonytė apie Europos Komisijos sprendimą dėl Kaliningrado tranzito

Premjerė I.Šimonytė apie Europos Komisijos sprendimą dėl Kaliningrado tranzito

„Tokios kontrolės modalumus Lietuvos institucijos dar turės pasitvirtinti, nusistatyti. Kol jie nėra nustatyti, kol kas galios ta pati tvarka, kuri galioja šiuo metu, tačiau tikiu, kad institucijos atras administravimo principus, juos galės paskelbti ir pagal juos galės dirbti“, – kalbėjo premjerė.

Jos teigimu, labai svarbu, jog EK gairės yra aktuali nuomonė. I.Šimonytė sakė, kad EK neprivalo derinti savo nuomonės su šalimis, kaip ir šalys negali jos blokuoti. Ji dėkinga, kad EK girdėjo Lietuvos argumentus, diskutavo, bet pabrėžė, kad sprendimas yra EK, o ne Lietuvos, atsakomybė.

„Lietuvos institucijos prisiimti atsakomybės už EK nuomonę neturėtų (...) Kas yra Lietuvos institucijų atsakomybė? Nutarti, ar atsižvelgti į šią nuomonę taikant reglamentus“, – sakė ji.

Lietuvos institucijos ketina atsižvelgti į šią nuomonę, sakė premjerė. Pirmiausia iš pagarbos EK ir jai suteiktiems įgaliojimams, taip pat dėl vieningo traktavimo. Taip pat iš pagarbos transatlantinei vienybei su partneriais.

„Lietuvos institucijos ketina atsižvelgti į šią nuomonę (...) Taip elgtis ketiname dėl trijų priežasčių: pirmiausia, iš pagarbos pačiai institucijai ir jai suteiktiems įgaliojimams (...) Antra priežastis – vieningo traktavimo, kas yra viena iš pagrindinių gairių užduočių, nes gairės skirtos ne tik Lietuvai, o visai ES (...) Ir pagrindinė, turbūt svarbiausia priežastis yra pagarba transatlantinei vienybei ir mūsų partneriams“, – teigė ji.

Paklausta, kas turėtų prisiimti dėl susiklosčiusios situacijos, I.Šimonytė atsakė, kad tai nekorektiškas klausimas, nes niekas negali EK uždrausti daryti sprendimų. Anot jos, galima būtų su tuo nesutikti, bet tuomet galiausiai tektų kreiptis į ES Teisingumo teismą. Anot jos, vis dėlto, taip elgtis būtų „per didelė prabanga“.

„Man atrodo, kad pats klausimas nėra korektiškas, nes jokia nacionalinė institucija negali uždrausti EK pareikšti savo nuomonę, tai būtų, galų gale, nedemokratiška. Mes galime vertinti nuomonę kitaip, mes galime į ją neatsižvelgti – tuomet rezultatas būtų labai paprastas: jeigu EK laikosi nuomonės, kad reglamentas turėtų būti įgyvendintas tokiu būdu, o mes laikomės nuomonės, kad jis būtų įgyvendintas kitu būdu, tuomet mūsų nesutarimo galutinė stotelė yra Europos Teisingumo teismas“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.

Pasak I.Šimonytės, tolesni ginčai būtų „tikroji Kremliaus pergalė“.

„Nėra racionalu, kad mūsų laikas ir dėmesys būtų blaškomas ir naudojamas diskusijoms, ar viena kilotona plieno gali būti pervežta iš vienos Rusijos dalies į Kaliningrado sritį geležinkeliais“, – sakė I.Šimonytė.

„Todėl prioritetas turi būti teikiamas tolesnei visokeriopai paramai Ukrainai kare prieš Rusiją ir kuo greitesniam sutarimui dėl septintojo sankcijų paketo, kurio tikėtumėmės netrukus“, – teigė ministrė pirmininkė.

Be kita ko, ji sakė, kad Lietuva turi „visus duomenis“ apie į Kaliningradą ir iš jo vežamas prekes.

„Daugiau, mažiau galima įvertinti, kaip atrodo tie kiekiai, kurie skirti srities reikmėms“, – teigė I.Šimonytė.

Negali paneigti, kad kalbėtasi ir su sostinėmis

Į klausimą, ar tranzito klausimas buvo aptartas su Lietuvos sąjungininkais, Vyriausybės vadovė teigė, kad nuo pat sankcijų priėmimo Lietuva aptarė šį klausimą ir su EK, ir su partneriais.

Bet, jos teigimu, svarbiausia nuomonė yra ES institucijų.

„Traktavimas, mano supratimu, buvo pakankamai iš anksto aptartas“, – sakė premjerė.

Dar kartą paklausta, ar tranzito ribojimų klausimas buvo aptartas su sostinėmis Vokietijoje ir JAV, I.Šimonytė atsakė nenorinti užsiimti spekuliacijomis, bet teigė negalinti paneigti, „kad su sostinėmis apie tai taip pat buvo pakankamai iš anksto ir išsamiai kalbamasi“.

Nulėmė sąjungininkų pozicija

Tris savaites trukusios karštos diskusijos su Europos Komisijos atstovais Lietuvos diplomatijai lauktų rezultatų neatnešė.

Briuselio pareigūnai nurodė, kad Lietuva neturi pagrindo stabdyti sankcionuotų rusiškų prekių tranzito geležinkeliais, nors ir yra teisi, nepraleisdama jas vežančių sunkvežimių.

Kaliningrado tranzitas. 15min iliustracija.

EK paaiškinimai, kodėl ji pakeitė savo poziciją, ir eurobiurokratų teisinė ekvilibristika neįtikino nei Lietuvos valdžios, nei daugelio ekspertų, bet nepasitenkinimas vykdomosios valdžios koridoriuose paliktas pokalbiams už uždarų durų.

Trečiadienį Užsienio reikalų ministerija savo pranešime spaudai paaiškino, kad už tranzito atnaujinimą pasisako kertiniai sąjungininkai, ir jų kritika rodytų Vakarų susiskaldymą.

„Lietuva, būdama transatlantinės bendruomenės narė ir nuosekli sąjungininkė, negali ignoruoti strateginių Lietuvos užsienio ir saugumo politikos partnerių, EK pozicijų bei vertinimų“, – rašoma ministerijos pranešime.

Europos Komisija oficialiai neigė, kad dėl tranzito vyko kokios nors derybos su Rusija. Tačiau Rusija turėjo kitų svertų. Anksčiau už tranzito atnaujinimą viešai pasisakė Vokietijos vadovai, šį Europos Komisijos sprendimą pasveikino ir JAV Valstybės departamentas.

Pagrindiniai tranzito atnaujinimo šalininkų argumentai – noras deeskaluoti situaciją ir aiškinimas, kad sankcijos buvo kurtos Rusijos tarptautinei prekybai, o ne vidaus tranzitui riboti.

URM savo pranešime pasveikino kelias nuostatas, kurias derybose pavyko iškovoti, lyginant su galimu blogiausiu scenarijumi.

Pirma, motyvuojant nacionalinio saugumo nuostatomis tranzitu bus draudžiama vežti karinės, dvigubos paskirties prekes bei technologijas.

Antra, tranzito apimtys ribojamos pagal pastarųjų trejų metų istorinius vidurkius.

Trečia, lieka draudimas vežti sankcionuotas prekes keliais.

15min iliustracija/Tranzito geležinkeliu iš Rusijos į Kaliningrado sritį per Lietuvą trasa

Kritiški vertinimai

Europos Komisijos išaiškinimas tapo liūdna žinia Lietuvos valdžiai bent dėl dviejų priežasčių: pirma, šis sprendimas buvo primestas prieš jos valią, o sąjungininkų koalicijos suburti nepavyko; antra, platesniame kontekste tai gali pasėti naujų abejonių Vakarų ryžte išlaikyti spaudimą Rusijai dėl jos agresijos Ukrainoje.

Buvęs Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas Europos Komisijos sprendimą pavadino visiškai apgailėtinu.

Kai kurie Lietuvos parlamentarai ir analitikai linkę žvelgti dar toliau – išimtys dėl tranzito gali kurti įspūdį dėl Lietuvos suvereniteto ribojimo.

„Dėl politinio stuburo neturėjimo prarandamas Lietuvos suverenitetas pripažįstant ypatingas Rusijos teises mūsų teritorijoje“, – perspėja teisės profesorius Dainius Žalimas.

„Klausimo esmė gan paprasta – ar mes esame valstybė, ar tik teritorija, per kurią eina kelias, o mes esame pravažiuojama karčema“, – antrina liberalų atstovas Raimundas Lopata.

Vis dėlto kai kurie stebėtojai siūlo pernelyg nedramatizuoti – sankcijos tranzitui nėra esminės visame sankcijų pakete, todėl neverta kurti preteksto eskalacijai, o blaškymasis gali būti paaiškinamas tuo, kad tokio masto sankcijų taikymo patirties Europa dar nėra turėjusi.

„Būtų buvę geriau, jei viskas būtų suderinta iš pradžių, bet nematau didelės tragedijos. Rimtos sankcijos toliau egzistuoja, ir Vakarai gali tvirtai perduoti Rusijai, kad čia yra išimtis ir nėra jokia nuolaidų pradžia“, – sako Vilniaus universiteto docentas Kęstutis Girnius.

Lietuvos opozicinės partijos kritikuoja valdžią ir žada reikalauti užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio politinės atsakomybės.