„Lenkija yra labai svarbi ES valstybė, labai svarbi NATO valstybė, tikrai per svarbi valstybė, kad būtų galima tikėtis kažkokių dalykų, kurie leistų suabejoti, tarkim, ar parama Ukrainai, ar parama regioniniams projektams, ar parama kitiems mūsų bendriems darbams“, – žurnalistams antradienį teigė I.Šimonytė.
„Neabejoju, kad viskas bus darbinga ir intensyvu. Kaip ir iki šiol“, – pridūrė ji.
Ministrė pirmininkė pabrėžė, kad rinkimų kampanijos metu politikų retorika būna įvairi, galima išgirsti „visokiausių pareikšimų“, tačiau vėliau „daug dalykų savaime ima vykti natūraliąja vaga“.
Jai antrino ir Vilniuje viešinti Latvijos premjerė Evika Silina.
„Ta vyriausybė, kuri susiformuos Lenkijoje, bus tokia, kokios pageidavo Lenkijos piliečiai. Latvija Lenkiją visada laikė bendradarbiavimo partnere, taip pat ir dėl Ukrainos. Labai tikimės, kad ši parama bus toliau tęsiama“, – sakė latvių ministrė pirmininkė.
Savaitgalį Lenkijoje rinkimus laimėjo aštuonerius metus šalį valdžiusi konservatyvioji „Teisė ir teisingumas“ (PiS). Ji surinko šiek tiek daugiau nei 35 proc. balsų, tačiau greičiausiai nebeturės galimybių išlaikyti valdžią, nes neturi daugumos. Tuo metu opozicija kartu surinko beveik 54 proc. balsų.
Lenkija tapo viena pagrindinių Ukrainos rėmėjų ES ir NATO bei priėmė milijoną ukrainiečių pabėgėlių, tačiau daugelis lenkų jaučia vis didesnį nuovargį. Rinkimų kampanijos metu Lenkija taip pat buvo susiginčijusi su Ukraina dėl grūdų importo draudimo.
