Taip Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis kalbėjo po to, kai šią savaitę Lietuvoje apsilankęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pareiškė, kad sprendimai dėl nuolatinio Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje priklauso nuo NATO pozicijos.
„Infrastruktūra bus rengiama nepriklausomai nuo ministro vizitų (...), – penktadienį žurnalistams sakė premjerė. – Mes skaitome prezidento Gitano Nausėdos ir kanclerio Olafo Scholzo komunikatą taip, kaip skaitome – kad tai yra brigada Lietuvoje ir infrastruktūrą bet kuriuo atveju rengiame pagal šitą savo skaitymą.“
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pernai birželį Vilniuje pasirašė komunikatą, kuriame yra numatyta, kad „Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“.
Vilnius siekia, kad pilnos sudėties Vokietijos brigada Lietuvoje būtų dislokuojama nuolat. Vokietijos pareigūnai viešai kartoja, kad dalis brigados karių bus Lietuvoje, o dalis – gimtinėje, tačiau bus pasirengusi greitai persidislokuoti esant reikalui.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis savo ruožtu pabrėžė, kad dar iki karo pradžios Lietuva kalbėjo apie jai kylančias grėsmes, o Rusijos puolimas Ukrainoje šias grėsmes dar labiau išryškino. Tam, pasak jo, reikalingos šalyje sutelktos didesnės NATO pajėgos.
„Lietuva dabar yra vienintelė valstybė iš Baltijos šalių, kuri turi tokį aiškų ir ryškų susitarimą, ne dviprasmišką susitarimą su mūsų valstybe partnere, kurį visos valdžios šakos skaito taip pat, – kalbėjo ministras. – Lietuvoje mes esame susitarę, kad turi būti dislokuota Vokietijos brigada visa apimtimi.“
Pasak jo, nors susitarime nepavyko numatyti datos, iki kada tai turi įvykti, tai „nepakeičia principo, kad ta brigada turi būti visa apimtimi“.
„Iš mūsų pusės tas susitarimas taip pat turi kai kurias nuostatas, kaip pat dėl infrastruktūros. Mes turime būti pasiruošę priimti partnerius, ir aš manau, kad mūsų absoliučiai plieninis įsipareigojimas turi būti, kad Lietuvoje turi būti visa apimtimi pasiruošta priimti brigadą, kada ji atvyks“, – kalbėjo ministras.
Pasak jo, Lietuva turi viešai kalbėti apie iš savo pusės vykdomus įsipareigojimus statyti reikiamą infrastruktūrą ir tam numatytas investicijas.
„Turime viešai kalbėti apie tai, kada, kur, kokios statybos bus pradėtos, demonstruoti tas statybas, rodyti, kad mes einame tuo keliu“, – kalbėjo G.Landsbergis.
Jis pakartojo, jog tuo atveju, jeigu šios patalpos vėliau liktų tuščios, „tai būtų ir priminimas mūsų partneriams, kad mes jų vis dar laukiame ir sutartis yra galiojanti, kol ji nėra pakeista“.
G.Landsbergis sakė nesiimantis vertinti Vokietijos kolegos pasisakymų: „yra susitarimas, jis nėra pakeistas“.
Ministras tvirtino, kad „visa valstybė turi labai aiškiai, garsiai, drąsiai ir nesibaiminant taip, kad galbūt kas nors rūstesniu žvilgsniu žvilgtels“, pasakyti, jog sąjungininkų pajėgų buvimas šalyje yra gyvybinis Lietuvos interesas.
„Jeigu mūsų partneriai, išgirdę tokią Lietuvos poziciją, pasakytų: „Atleiskite, mes galbūt nepaskaičiavome savo pajėgumų, gal mes negalime, gal niekada negalėsime“, tada turime ieškoti tokių partnerių, kurie Lietuvoje galėtų būtų su brigada ir čia užtikrinti mūsų saugumą taip, ko mums reikia“, – teigė G.Landsbergis.
„Mums reikia dabar ne diplomatinių trumpalaikių pergalių, mums reikia būti garantuotiems ir savo žmonėms pasakyti, kad mūsų valstybė būtų ginama nuo pirmosios sekundės, nuo pirmojo centimetro“, – pridūrė jis.
