„Lietuva, jei prireiktų, galbūt mokytų juos ir Ukrainoje, bendradarbiaudama su šalimis, kurios norėtų tai daryti“, – penktadienį I.Šimonytė Singapūre sakė duodama interviu televizijai „Bloomberg“.
Kita Baltijos valstybė Estija taip pat nurodė esanti atvira siųsti instruktorius į Ukrainą.
Anot trijų diplomatinių šaltinių, kalbėjusių su naujienų agentūra „Reuters“, Prancūzija netrukus gali išsiųsti karinius instruktorius į Ukrainą. Manoma, kad apie sprendimą bus paskelbta kitą savaitę per Ukrainos prezidento vizitą.
Agentūros pašnekovai teigė, kad Prancūzija tikisi suburti ir vadovauti šalių koalicijai, galinčiai teikti tokią pagalbą Kyjivui, nors kai kurios Europos Sąjungos narės baiminasi, kad tai gali padidinti tiesioginio konflikto su Rusija tikimybę.
Teigiama, kad Prancūzija iš pradžių išsiųs ribotą personalo skaičių, kad įvertintų misijos sąlygas, o paskui nurodys išvykti keliems šimtams instruktorių.
„Bloomberg“ pabrėžia, kad Lietuva, karo metu viena iš labiausiai Kyjivą remiančių šalių, prieš Kremliaus invaziją rengė karius, nuo 2022 m. padėdama rengti mokymus.
2023 m. Lietuvos kariuomenės instruktoriai parengė 2,9 tūkst. ukrainiečių karių, 2024 m. planuojama parengti 3,5 tūkstančio.
Kremliaus pajėgoms išnaudojant savo ginkluotės ir gyvosios jėgos pranašumą, I.Šimonytė paragino partnerius skirti nuo 0,25 proc. iki 0,5 proc. savo bendrojo vidaus produkto paramai Ukrainai, nes tai būtų „labai didelis skirtumas“.
„Manau, kad kiekviena šalis gali nuoširdžiai padaryti daugiau – tiesiog pažiūrėkite, ką galima padaryti, ir padarykite daugiau, – sakė I.Šimonytė. – Trečiaisiais šios invazijos metais jie vis dar stovi ir laiko liniją. Manau, kad mūsų moralinė pareiga padaryti, ką galime“.
Darbo vizitu Singapūre viešinti Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė penktadienį dalyvavo „AsiaTech“ konferencijoje, kurioje sakė kalbą moterų įgalinimo ir įsitraukimo į technologijų sritį tema. I.Šimonytė penktadienį taip pat tarė sveikinimo žodį Lietuvos-Singapūro verslo forumo dalyviams.