Penktadienį vakarų šalių – JAV, Jungtinės Karalystės, ES ir Kanados – lyderiai susitarė įvesti naujas sankcijas Rusijai. Vieni pagrindinių sankcijų aspektų – SWIFT įvedimas „kai kuriems“ Rusijos bankams.
Sekmadienį spaudos konferencijoje premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad, jos žiniomis, Rusijos bankams SWIFT sankcijos įvestos lygiai tokiu pat būdu kaip ir anksčiau Irano atveju – ne visoms be išimties šalies institucijoms, o atrinktoms finansų įstaigoms.
„Lietuva pritartų, kad visi [Rusijos] bankai iki mažiausios kredito įstaigos Čiukotkoje būtų atjungti nuo SWIFT“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Ji taip pat pridūrė, kad Lietuva pasisako už plačiausias sankcijas, įskaitant siūlymus nuo SWIFT atjungti ir Baltarusiją, kadangi ir ši šalis invazijos į Ukrainą kontekste turėtų būti laikoma agresore.
Apie tai, kad Baltarusijos dalyvavimas kare Ukrainoje turėtų sulaukti analogiško traktavimo, toje pačioje spaudos konferencijoje kalbėjo ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Jis kaimyninę šalį pavadino agresore.
Komentuodamas tolesnes Vakarų sankcijas, užsienio reikalų ministras teigė, kad nauji sankcijų paketai aptarinėjami nuolat ir nepriklauso nuo karinės padėties Ukrainoje. Jis išreiškė viltį, kad netrukus bus priimtas jau trečiasis ES sankcijų paketas.
„Jeigu šiandien pasibaigs derybos ir bus paskelbtos naujos sankcijos, rytoj pradėsime kalbėti apie kitą žingsnį“, – sakė G.Landsbergis.
„Nusiteikimas yra uždaryti Rusijai visus kelius maksimaliai. Idėjos yra nešamos ant stalo. Įsivaizduokite, mes išimame Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narę iš pasaulio ekonomikos ir iš politinio gyvenimo. <...> Tai yra naujas pasaulis, mes nebegrįšime į laiką, kuris buvo prieš prasidedant karui“, – sakė. G.Landsbergis.
