I.Šimonytė: Lietuvoje nustatyta PAR koronaviruso atmaina, neatmetami karantino sugriežtinimai

Apie tai, kad, antradienio duomenimis, Lietuvoje tirtuose ėminiuose rasti sparčiai plintančios ir pavojingesne laikomos PAR atmainos variantai, premjerė informavo Seime. Britiškosios mutacijos atvejai nustatyti jau seniau.

„Buvo nustatyta taip pat ir PAR viruso atmaina Lietuvoje. Kas jau ne tik kad reiškia spartesnį plitimą, bet taip pat gali reikšti tam tikrų iššūkių vakcinacijoje. Todėl šis įstatymas (dėl privalomo darbuotojų testavimo – 15min) yra labai svarbus, kad padėtį būtų galima kontroliuoti. Aš labai tikiuosi, kad Seimas jį šiandien priims“, – sakė I.Šimonytė.

Kalbėdama apie asmenų testavimą, ji teigė, kad pirmiausia kalbama apie kontaktines veiklas, tarkime, medicinos, globos, švietimo paslaugas. Nors šiose srityse dirbantys asmenys vakcinuojami, bet paskiepyti toli gražu ne visi. Koronaviruso atvejų pasitaiko globos namuose, vaikų darželiuose ir kitose įstaigose.

VIDEO: 15/15: Viskas, ką reikia žinoti apie naująją PAR koronaviruso atmaina Lietuvoje

15/15: Viskas, ką reikia žinoti apie naująją PAR koronaviruso atmaina Lietuvoje

Lukrecijus Tubys

Premjerė negalėjo pateikti detalios informacijos apie tai, kokioje savivaldybėje nustatytas PAR viruso mutacijos atvejis. Tačiau ji nurodė, kad tikrai žinoma apie patvirtintus du tokius atvejus.

„Ir dar yra keletas atvejų, dėl kurių yra įtarimų“, – pažymėjo I.Šimonytė.

Analizuojama, kur nustatyti PAR atmainos atvejai, ir kokių priemonių imtis plitimui stabdyti.

Per pirmadienį šalyje nustatytas smarkiai padidėjęs susirgimų COVID-19 atvejų skaičius – iš viso 855.

I.Šimonytė patikino, kad trečiadienį Vyriausybė tikrai nesvarstys jokių karantino sąlygų atlaisvinimo priemonių.

„Įvertinus tai, kad šiandien pasiekė žinia apie nustatytą PAR atmainą, aš neatmesčiau, kad gali tekti svarstyti tam tikrus sugriežtinimus“, – Seime žurnalistams komentavo ji.

Paklausta, ar savivaldybėse, kuriose epidemiologinė situacija yra prasta, gali būti įvedami atskiri karantinai, I.Šimonytė to neatmetė.

„Visko gali būti, todėl kad gali būti, kad tik labai agresyviu židinių testavimu ir tokiu labai nuolatiniu profilaktiniu testavimu mes galėsime išlaikyti geltonas savivaldybes tas, kurios šiuo metu yra geltonos. O tose savivaldybėse, kur padėtis, deja, blogėja, – Vilnius yra tarp jų, – manau, deja, bet turbūt šią savaitę Vilnius, kaip savivaldybė, bus juoda savivaldybė pagal atvejų skaičių. Ne tik pagal teigiamų testų skaičių. Tai kalbėti apie kokius nors labai didelius laisvinimus, be adekvačių kontrolės priemonių, dabar tikrai nematau aš jokio pagrindo“, – akcentavo Vyriausybės vadovė.

Dėl konkrečių sprendimų bus tariamasi, apie juos bus pranešta ir jie bus priimti artimiausiomis dienomis.

Atvejai tarpusavyje nesusiję

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL), koordinuojančios koronaviruso sekoskaitos tyrimus Lietuvoje, pranešime spaudai teigiama, kad tęsiant koronaviruso epidemiologinę sekoskaitą Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų laboratorijoje pirmą kartą nustatyti 2 B.1.351 („Pietų Afrikos“) SARS-CoV-2 viruso atmainos atvejai.

Vienas atvejis patvirtintas iš mėginio paimto Vilniaus apskrityje (kovo 2 dieną), kitas – Kauno apskrityje (kovo 8 dieną).

Abu atvejai nėra susiję tarpusavyje, t. y. atitinka du atskirus šios atmainos įvežimo epizodus.

Kovo 22 dieną Latvijos sveikatos apsaugos ministras taip pat pranešė apie pirmąjį B.1.351 atmainos atvejį Latvijoje.

Užsikrėtimai šia atmaina jau gerokai anksčiau buvo nustatyti Suomijoje (gruodžio 19 dieną) ir Lenkijoje (vasario 10 dieną).

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Keleivių COVID-19 testavimo paslaugos

Genominis epidemiologas dr. Gytis Dudas aiškino, kad pirmiausiai PAR aptikta koronaviruso atmaina yra viena iš kelių šiuo metu keliančių rūpestį.

„Tarp daugelio šios atmainos turimų mutacijų, keletas esančių viruso spyglio (S) baltyme, yra pažymėtinos: N501Y, K417N ir E484K. Dvi iš jų (K417N ir E484K) yra susijusios su sumažėjusiu laboratoriniu antikūnų efektyvumu neutralizuojant virusą.

Tai reiškia, kad didėja tikimybė užsikrėsti šia atmaina pakartotinai, jei buvo persirgta kitomis atmainomis (neturinčiomis minėtų K417N ir E484K mutacijų), arba pasiskiepijus šiuo metu registruotomis vakcinomis. Kol kas nėra vienareikšmiškų įrodymų, kad, panašiai kaip B.1.1.7, atmaina B.1.351 plistų greičiau ar sukeltų didesnį mirtingumą“ – teigė dr. G.Dudas.