Lietuvoje pirmą kartą minint žydų gelbėtojų dieną, Vilniaus universitete, Simono Daukanto kiemelyje, buvo skaitomos 1785 žydų gyvybes gelbėjusių asmenų pavardes.
„Džiaugiuosi, kad šiandien visi kartu minime vilties dieną, kurios herojai – žydų gelbėtojai tarsi dar kartą patvirtino, kad vilties šviesa ryškiausiai spindi gūdžiausioje tamsoje“, – į susirinkusiuosius kreipdamasi sakė premjerė.
Kaip pranešė Vyriausybės kanceliarija, savo kalboje premjerė pabrėžė, kad būtent Holokaustas ir išbandymai žmogiškumui pažadino didvyrius – žmones, kurie nepaisydami galimų pavojų ir baimių dėl savo ir savo šeimų likimų gelbėjo žydų gyvybes ir visiems savo pavyzdžiu rodė, kad visada yra galimybių rinktis ir pasielgti teisingai.
„Šviesą pasirinko visi žydų gelbėtojai, visi Pasaulio tautų teisuoliai. Nemanau, kad pasaulyje egzistuoja garbingesnis ir labiau įkvepiantis apdovanojimas. Šiandien šiame tikrojo Lietuvos žmogiškumo elito – Pasaulio tautų teisuolių sąraše – beveik tūkstantis Lietuvos piliečių, dar beveik tiek pat apdovanotų Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi žydų gelbėtojų. Dar daugiau tame sąraše – žmogiškumo gelbėjimo istorijų. Tai nėra skaičiai. Tai yra žmonių gyvybės ir likimai“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Premjerė sakė, kad žmones nuo priešinimosi blogiui gali sustabdyti savisaugos instinktas ir galimybė rinktis saugų stebėtojo vaidmenį bei pabrėžė moralinės pareigos reikšmę renkantis, kaip elgtis.
„Mes galime būti spaudžiami taip elgtis, bet niekas negali priversti mus taip elgtis. Neturi reikšmės, kiek žmonių pasirenka moralinę pareigą vietoj savisaugos, – svarbu, kad yra pasirinkusių pareigą ir taip parodžiusių, kad blogis nėra visagalis, kad jam įmanoma priešintis. Būtent todėl Pasaulio tautų teisuoliai, Lietuvos žydų gelbėtojai šiandien yra mums drąsos ir pasiaukojimo simbolis“, – sakė ji ir linkėjo, kad Lietuvos žydų gelbėtojų diena augintų viltį ir drąsą apsispręsti.
Vėliau žurnalistams ji kalbėjo, kad ieškant sudėtingo santykio su savo istorija, svarbu prisiminti žmones, kurie smarkiai rizikavo „labai žvėriškomis aplinkybėmis“ gelbėdami žydus.
„Man atrodo, kad tuos žmones taip pat yra būtina prisiminti kaip šviesos pergalę prieš tamsą“, – sakė ministrė pirmininkė.
Ji taip pat pabrėžė, jog savisauga, „savo skūros gelbėjimas“ ir įsivaizdavimas, jog svetima tragedija asmeniškai nepalies, gajus ir šiandien, matant situaciją Rusijoje, jau daugiau kaip metus puolančioje Ukrainą.
„Kalbant apie tą pačią Rusiją, man atrodo, tas labai aiškiai matosi ir dabar, kad tie žmonės, kurie anksčiau manė, kad nereikia eiti į gatves, nereikia protestuoti, nes jų tai visiškai neliečia (...) dabar jie už bet kokį įrašą socialiniame tinkle gali gauti aštuonerius su puse metų, – sakė I.Šimonytė. – Tai va štai taip atsitinka dienų gale žmonėms, kurie yra abejingi.“
„Ir dažnai labai būna vėlu – reikia tikrai dramatiškų išbandymų, kad ta situacija pasikeistų. Gaila suvokti, kad tokia yra Rusijos visuomenė, bet tai ne pirmas kartas, kai žmonijos istorijoje, deja, taip atsitiko“, – kalbėjo ji.
