Taip ji komentavo Lietuvos poziciją dėl galbūt išaugsiančio Rusijos piliečių srauto prie Lietuvos sienos.
„Išgelbėti visus Rusijos piliečius nuo mobilizacijos turbūt nei Lietuvos, nei kitų kaimyninių valstybių pareiga“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį teigė ministrė pirmininkė.
Pasak jos, sprendžiant tiek dėl humanitarinių vizų, tiek dėl prieglobsčio suteikimo kiekvienas asmuo turi būti vertinamas individualiai, atsižvelgiant į jam kylančias grėsmes.
„Man nebūtų suprantama tokia situacija, kai mes žmones į Lietuvą humanitariniais pagrindais įsileidžiame tik dėl to, kad karas jiems buvo okey, kai matei jį per televizorių, sėdėdamas ant sofos, bet pasidarė nebe okey, kada tavo vyriausybė ir tavo Šoigu tave pakvietė į kariuomenę ir pasiūlė kare sudalyvauti savo fiziniu kūnu“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Pasak jos, Kremliaus karas Ukrainoje prasidėjo 2014 metais ir Rusijos piliečiai turėjo „laiko apsispręsti, kokia jų pozicija“.
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas trečiadienį paskelbė apie dalinę mobilizaciją šalyje. Pasak jo, šaukimas taikomas atsargos kariams, pirmiausia – turintiems patirties. Rusija tikisi mobilizuoti apie 300 tūkst. karių.
Reaguodama į mobilizaciją, Lietuva pakėlė kariuomenės greitojo reagavimo pajėgų budrumo lygį, kitą savaitę dėl to šaukiama prezidento Gitano Nausėdos vadovaujama Valstybės gynimo taryba.
