„Karantinas kol kas galioja iki kovo 31 dienos. Aš nė kiek neabejoju, kad nutarimą reikės pratęsti. Kokiomis sąlygomis – didžiąja dalimi priklausys nuo to, kaip atrodys situacija šiomis savaitėmis“, – LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ sakė I.Šimonytė.
„Pagal tai, ką matome dalyje Lietuvos, tikrai pagrindo dideliam optimizmui nėra, bet yra ir tokių savivaldybių, kuriose padėtis yra žymiai geresnė, jei ji nepablogės, tai, manau, kad tose savivaldybėse galbūt Velykos bus apribojimų požiūriu ir laisvesnės, bet kažko žadėti šiandien, manau, būtų tiesiog neatsakinga“, – sakė premjerė.
Premjerė teigė, kad Lietuvoje plintanti „britiškoji“ viruso atmaina prisideda prie naujų koronaviruso užsikrėtimų atvejų nemažėjimo.
„Sugriežtinus karantiną prieš Kalėdas [situacija] gana sparčiai pradėjo taisytis ir jau vasario pradžioje turbūt atrodė, kad štai kovo pradžioje jau galėsime kalbėti apie reikšmingai kitokią situaciją, tačiau ją komplikavo tai, kad į Lietuvą atkeliavo, vis dėlto, nors ir su kelių mėnesių pavėlavimu, britiškoji viruso padermė, kurios plėtrą matome įvairiuose Lietuvos taškuose, ypač aplink Vilnių, bet taip pat ir kitur“, – radijo eteryje sakė I.Šimonytė.
Vis dėlto premjerė pažymėjo, kad tris mėnesius Lietuvoje galiojęs judėjimo ribojimas tarp savivaldybių leido stabdyti britiškosios COVID-19 atmainos plitimą.
Manau, kad judėjimo ribojimai buvo kertinis veiksnys, kuris leido mums išvengti šitos padermės plitimo sausio ir vasario mėnesiais.
„Manau, kad judėjimo ribojimai buvo kertinis veiksnys, kuris leido mums išvengti šitos padermės plitimo sausio ir vasario mėnesiais. Vadinasi, mes tais ribojimais nusipirkome šiek tiek laiko, nors tai ir kelia tam tikrų nepatogumų“, – sakė Vyriausybės vadovė.
Ji teigė, kad Vyriausybės sprendimą drausti judėjimą dar į 16 savivaldybių kritikuojantys Klaipėdos ir Neringos merai galėtų intensyvinti testavimą ir išeiti iš vadinamosios tamsiai raudonos zonos.
Tamsiai raudona spalva žymimos savivaldybės, kur per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų registruota 300–500 naujų COVID-19 atvejų.
„Klaipėdos ir Neringos savivaldybės yra tos dvi savivaldybės, kurioms tikimybė išeiti iš tos tamsiai raudonos zonos yra ne tokia menka sparčiai testuojant, ką savivaldybės gali daryti ir joms tie įgaliojimai yra suteikti. Kai kurios savivaldybės tą intensyviai daro. Manau, kad yra tikimybė, jog toms savivaldybėms judėjimo ribojimai ir nebus reikalingi“, – sakė I.Šimonytė.
„Tačiau Rytų Lietuvoje ir aplink Marijampolę situacija tikrai neatrodo taip gerai žadančiai kaip Vakarų Lietuvoje. Manau, kad čia tie judėjimo apribojimai leis likusiai Lietuvos daliai išvengti tos naujos padermės platesnio paplitimo ir grįžimo į tamsiai raudoną zoną“, – tvirtino premjerė.
Ministrų kabinetas pirmadienį pritarė, kad dalyje šalies savivaldybių judėjimo ribojimai būtų pratęsti iki balandžio mėnesio. Judėjimo atlaisvinimai liko galioti tik keliose žiedinėse savivaldybėse.
