Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasirašė pataisas, kurios susiaurina neteisėtų migrantų teises, tačiau pažymėjo, kad prieglobsčio prašytojų teisės neturi būti ribojamos labiau, nei tai būtina, o šio įstatymo trūkumai turi būti ištaisyti artimiausiu metu.
Premjerė sako nepritarianti išsakytoms pastaboms, tačiau neatmeta galimybės sprendimus dėl migrantų koreguoti, jeigu bus pateikta geresnių siūlymų.
„Aš nenorėčiau pritarti toms pastaboms, todėl, kad galimybė apskųsti sprendimą įstatymo yra numatytos. Pirmiausia sprendimas yra apskundžiamas Migracijos departamentui, kažkas yra galbūt išreiškęs kritiką, kad negalima skųsti tai pačiai institucijai, kuri priėmė sprendimą, bet tokių precedentų tikrai praktikoje yra pakankamai, pavyzdžiui, Mokesčių inspekcijos vienas padalinys atlieka tikrinimus, kitas padalinys tikrina apeliacijas, tai labai svarbu, kad būtų atriboti žmonės Kinų siena vadinamąja tie, kurie priėmė sprendimą ir tie, kurie nagrinėja apeliaciją“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė I.Šimonytė.
Pasak jos, šis sprendimas leidžia sprendimus priimti greičiau ir padeda neįklimpti procedūrose.
„Tokia praktika yra taikoma ir kitose šalyse ir tikrai leidžia sprendimą priimti kaip galima greičiau, todėl, kad įklimpti procedūrose, manau, kad yra nesuinteresuotas niekas: nei Lietuvos valstybė nėra suinteresuota, kad būtų įklimpta procedūrose, nei žmonės, ypatingai tie žmonės, kurie turi pagrindą prašyti politinio prieglobsčio“, – teigė premjerė.
Vis dėlto ji pabrėžė, kad absoliuti dauguma sprendimų, kuriuos priima Migracijos departamentas, yra netenkinti prieglobsčio prašymų, nes tam nėra pagrindo.
„Didelė dalis žmonių, kurie atvyko į Lietuvą iš Baltarusijos, jie atvyko į Baltarusiją nusipirkę turistinę vizą, turistinę kelionę. Labai sunku pagrįsti, kodėl Baltarusija šiems žmonėms atrodo nesaugi ir kodėl jie nusprendė keliauti į Lietuvą. Baltarusija yra nesaugi pilietinei visuomenei, žurnalistams, žmonėms, turintiems kitą nuomonę nei ponas (Aliaksandras) Lukašenka, bet čia mes jau kalbame apie visiškai kitus dalykus“, – teigė ji.
Kalbėdama apie planus peržiūrėti pataisas Seimo rudens sesijoje, ministrė pirmininkė sakė, jog tai iš principo būtų galima padaryti, bet svarbu kalbėti apie konkrečius siūlymus.
„Jeigu dabar buvo kažkoks sprendimas, kuris būtų patobulinęs tą Seimo priimtą įstatymo pakeitimą, bet neįklampinęs mūsų į ilgalaikes procedūras, kurios tęsiasi daug laiko ir apkrauna teismus darbu, kurio baigtis labai dažnai yra gana prognozuojama iš anksto, tai galima buvo tai padaryti ir dabar. Tačiau tų labai gerų idėjų neatsirado ir tai reiškia, kad galbūt jos atsiras rudenį ir įstatymo tikslinimas yra įmanomas, nematau čia nieko blogo ir taip vyksta“, – sakė I.Šimonytė.
„Tada, kai jau bus konkrečios mintys, konkrečios pataisos, konkrečios formuluotės, tada turbūt apie tai ir verta diskutuoti, nes dabar mes diskutuojame apie tokius labai bendrus konceptus, kaip žmogaus teisės, bet aš noriu priminti, kad Lietuva šioje situacijoje yra atsidūrusi būtent dėl to, kad ji labai aktyviai gynė Baltarusijos žmonių teises spręsti savo likimą per demokratinius rinkimus“, – pridūrė ji.
Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pataisomis sutrumpintos prieglobsčio prašymo procedūros, taip pat apribotos kai kurios neteisėtų migrantų teisės, šalyje paskelbus ekstremalią situaciją dėl jų antplūdžio.
Žmogaus teises ginančios nevyriausybinės organizacijos pareiškė, kad pataisos iš esmės įteisins žmogaus teisių pažeidimus.
Teisininkai išsakė pastabų dėl galimo pataisų prieštaravimo Konstitucijai dėl neužtikrintos teisės į apeliaciją, sulaukus neigiamo sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo.
Prezidento patarėjas Povilas Mačiulis anksčiau šią savaitę pareiškė, kad pataisomis migrantų teisės „išmestos į šiukšlių dėžę“, tačiau šalies vadovas atsargiai vertina veto galimybę dėl Seimo galimybių susirinkti neeilinei sesijai.
