Apie diasporos situaciją, referendumą, internetinį balsavimą ir kokia yra Lietuvos vizija dėl išvažiavusių tautiečių su Vyriausybės vadove I.Šimonytę kalbėjosi projekto apie pasaulio lietuvius „Galima ir čia“ prodiuseris Mantas Simaitis iš Norvegijos. Laidos informacinis partneris – Italijos lietuvių naujienų portalas ITLIETUVIAI.IT.
Lietuva jau kelis metus džiaugiasi teigiamomis migracijomis tendencijomis, kurios reiškia, kad į Lietuvą gyventi atvyksta daugiau žmonių, nei išvažiuoja. Duodama interviu pasaulio lietuviams laidoje „Galima ir čia“ šalies premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad tai – geras ženklas, rodantis valstybės augimą. Nors, anot premjerės, aktyvesnį išeivių grįžimą paspartino ir išorinės jėgos, tokios kaip Brexitas, į Lietuvą tautiečiai grįžta iš įvairių šalių, su įvairiomis patirtimis.
„Grynoji migracija ilgą laiką buvo neigiama, pastaraisiais metais yra daugiau teigiama, bet tai yra vis tiek daugiau sąskaita tų žmonių, kurie atvyksta iš trečiųjų šalių. Ir tai, viena vertus, jau yra tam tikras geras signalas, nes kaip mūsų žmonės išvyko į kitas šalis, į vakarus, siekdami geresnio gyvenimo, akivaizdu, kad dabar Lietuva kitoms valstybėms tampa ta valstybe, į kurią galima to paties tikslo vediniems atvykti. Bet lygiai taip pat matome ir lietuvių, kurie grįžta čia, kuria projektus, daro verslus, prisijungia net prie valstybės tarnybos. Tai man yra apskirtai susižavėjimo vertas dalykas, turint mintyje, kad valstybės tarnyba nėra aukštai vertinama darbo užmokesčio ar net ir prestižo požiūriu“, – kalbėjo premjerė.
I.Šimonytė kartu pripažino, kad Lietuva galėtų būti geriau pasiruošusi priimti norinčius grįžti, sugebėtų išnaudoti jų nemenką potencialą, padėtų integruotis į darbo rinkas. Nemenka kliūtis esą yra ir švietimas, nes vaikams pradėjus lankyti mokyklas užsienyje, šeimų grįžimo į Lietuvą procesas tampa dar sudėtingesnis.
„Norėčiau, kad būtų labiau. Instituciškai turime ir konsultacinių įrankių ir institucijų, kurios rūpinasi. Žinoma, visada galima padaryti geriau ir čia galima padaryti geriau. Svarbu yra ir požiūris – niekas negali smerkti žmonių, kad jie kažkada priėmė sprendimą išvykti. Galim tik džiaugtis, kad jie priėmė sprendimą grįžti, nes tai rodo, kad yra dėl ko grįžti.
Gal tiems žmonėms, kurie yra linkę viską labai peikti, kad čia viskas blogai ir viskas neteisinga, tie grįžtantys žmonės yra tarsi gyvas priekaištas ir paneigimas, – pabrėžė Vyriausybės vadovė. – Realiausia problema, kaip aš įsivaizduoju, yra švietimas. Tikimybė, kad žmonėms, kurie turi vaikų, pradėjusių ugdymą kitose valstybėse, bus lengva grįžti, nėra labai didelė. Švietime problemų tikrai turime, bet tai yra ta sritis, kur viskas neišsisprendžia pirštų spragtelėjimu.“
I.Šimonytė pabrėžė, kad Lietuvos valdžia ryšį su diaspora stengiasi palaikyti įvairiais kanalais. Vienas jų – tamprus ryšys su žmonėmis, turinčiais įtaką verslo pasaulyje. Jie padeda pritraukti investicijų į Lietuvą ir atvirkščiai – pristatyti lietuviškus verslus vakarų rinkose. Labai svarbi ir kultūrinė diplomatija, kurią vykdo užsienyje gyvenantys Lietuvos kūrėjai. Tačiau, pasak premjerės, ypatingai daug dėmesio reikėtų skirti tiesiog natūralaus, žmogiškojo ryšio išsaugojimui.
„Man atrodo, kad labai svarbus ir tas natūralus žmogiškas ryšys bendrai su diaspora, toks, jei galima sakyti, šeimyninis. Tai yra, kada tu neturi konkretaus intereso ar tikslo, konkrečių uždavinių, bet tiesiog turi tikslą palaikyti gerą ryšį taip, kaip palaikai su teta, kuri gyvena kitame mieste. Aišku, negyvenate kartu, nesimatote kiekvieną dieną, bet kalbatės, aptariate svarbius reikalus. Man asmeniškai labai svarbus tas ryšys. Aš pati pažįstu asmeniškai daugelį bendruomenių pirmininkų, esu su jais susitikusi, susirašome ir Facebooke, esame draugai. Visada esu pasirengusi padėti tas problemas spręsti“, – žmogiškojo ryšio su diaspora svarbą akcentavo Lietuvos premjerė.
Man atrodo, kad labai svarbus ir tas natūralus žmogiškas ryšys bendrai su diaspora, toks, jei galima sakyti, šeimyninis.
I.Šimonytė tikino, kad dabartinė Vyriausybė yra nusiteikusi aktyviai spręsti pasaulio lietuviams aktualius klausimus, tokius kaip daugybinės pilietybės įteisinimas ar internetinio balsavimo diegimas. Pasaulio lietuviai praėjusių metų Seimo rinkimuose dalyvavo itin aktyviai (balsuoti registravosi 43 000 rinkėjų) ir taip įrodė, kad dalyvauti valstybės valdyme diasporos atstovams taip pat yra labai svarbu.
Premjerė pripažino, kad nėra didelė visuotinio internetinio balsavimo entuziastė, tačiau prognozavo, kad Pasaulio lietuvių apygardoje tokia naujovė gali būti išbandyta jau 2024-aisiai, kuomet vyks net keli rinkimai, o kartu su jais greičiausiai bus surengtas ir planuojamas pakartotinis referendumas dėl dvigubos pilietybės.
„Tai yra gana rizikingas dalykas. Neslėpsiu, kad aš, kaip dora konservatorė, apie internetinį balsavimą ypač šiais laikais, kai į didžiųjų valstybių rinkimus nelabai draugiškos valstybės interferuoja tiesiog brutaliais iš įžūliais būdais, manau, kad mes turime būti absoliučiai tikri, jog galime tai daryti saugiai. Tas konfliktas tarp saugumo ir anonimiškumo dar yra iki galo neišspręstas, – pripažino Lietuvos premjerė. – Man labai gaila tų lūkesčių, kurie buvo praėjusiais metais, mano supratimu, taip negražiai sukurti įrašant vieną sakinį į įstatymą ir puikiai žinant, kad nebus jokių galimybių tai įgyvendinti. Nepaisant to, daug užsienio lietuvių rinkimuose dalyvavo net ir tomis sąlygomis, kurios buvo. Aš esu labai dėkinga už tai.“
I.Šimonytės teigimu, norint, kad būsimo referendumo dėl pilietybės rezultatas būtų kitoks nei 2019-aisiais, būtina pradėti namų darbus daryti jau dabar, tai yra, referendumui atsakingai ruoštis iš anksto, suteikti visą informaciją, parinkti gerą, visiems suprantamą formuluotę.
„Tikrai reikia laiko per kurį galima įtikinti žmones, kad jie turi ateiti į šitą referendumą, kad galėtumėm jį laikyti įvykusiu ir kad jo rezultatas tenkintų. Per praėjusį referendumą, deja, viskas užsikūrė pernelyg vėlai ir klausimas demonstratyviai buvo bandomas išnaudoti kitų rinkimų tikslais. Dabar koalicijoje yra gana platus sutarimas, kad šita idėja pilietybės išlaikymo yra palaikoma, tik reikia pakankamai anksti paskelbti, kad toks referendumas vyks. Labai aiškią formuluotę referendumo ir tada skirti laiko ir išteklių tam, kad žmonės būtų pasiruošę ir susipažinę, žinotų už ką balsuoja. Nes vienas iš 2019 m. problematiškų kampų buvo, kad daug žmonių sakė: nesuprantu už ką balsuoju, nesuprantu formuluotės ir man išvis neaišku kas čia yra“, – pabrėžė I.Šimonytė.
Vyriausybės vadovė džiaugėsi, kad pasaulio lietuviai ne tik vis aktyviau balsuoja, bet ir garsina Lietuvos vardą užsienyje. Ji tikino susidariusi įspūdį, kad lietuvius užsienyje vertina ir pabrėžė, kad kiekvienas žmogus savo sąžiningu darbu kuria savo kilmės valstybės įvaizdį.
„Lietuviai turi gerą reputaciją bendrąja prasme, kiek man teko susidurti, ir nemanau, kad tai yra mandagumas, kurį man išreiškia kitų šalių vyriausybių ar įmonių vadovai. Tikrai tokia bendra reputacija yra kad tai – darbštūs, kūrybiški žmonės, kurie prisideda prie šalies, įmonių klestėjimo ir tikrai yra labai vertinami. Aišku, kaip ir visur yra žmonių, kurie šaukštu deguto gali pagadinti ir bačką medaus.
Būna ir viešumoje istorijų, kurios neskania gaida sutepa visą tautos vardą. Dėl to man kažkuria prasme labai suprantamas skandinavams būdingas požiūris neakcentuoti žmogaus tautybės tokiose istorijose, nes ne tautybė daro nusikaltimus, o konkretus žmogus, kuris gali būti bet kurios tautybės, – kalbėdama apie pasaulio lietuvius sakė I.Šimonytė. – Turiu pasakyti, kad neturiu didelių priekaištų išeivijos lietuviams dėl Lietuvos reklamavimo. Esu pastebėjusi, kad mes čia esame labiau linkę bambėti, kaip tas negerai, anas negerai, kaip ne už tokią Lietuvą kovojom.“
Premjerė taip pat išreiškė viltį, kad sudėtinga pandeminė situacija pasaulyje netrukus pagerės ir užsienyje gyvenantys lietuviai vasarą galės be didesnių problemų grįžti į Lietuvą aplankyti pasiilgtų artimųjų. Pasak I.Šimonytės, Lietuva deda visas pastangas, kad skiepijimo procesas vyktų kuo sparčiau ir sklandžiau ir pagal rodiklius yra tarp pirmaujančių Europoje. Tai suteikia viltį, kad keliauti greitu laiku taps paprasčiau ir ramiau.
Labiausiai norime apsaugoti vyresnio amžiaus žmones, nes jų rizika mirti yra didelė.
„Mes pagal skiepijimo tempą esame vieni pirmesnių bendrai Europoje, laikomės prie pirmesnio penketuko. Labiausiai norime apsaugoti vyresnio amžiaus žmones, nes jų rizika mirti yra didelė. Dauguma žmonių, kurie miršta yra vyresnio amžiaus. Liūdna ir tai, kad didžioji dalis jų tikrai galėjo būti paskiepyti ir tikrai tikėtina, kad būtų galėję išvengti užsikrėtimo ir tokios baigties.
Kodėl tokio sprendimo nepriėmė? Ar kas nepatarė? Ar turėjo kažkokius įsitikinimus – dabar jau nebepaklausime. Aš, naudodamasi proga, pasakysiu – kas turite savo tėvų, tetų, dėdžių, senelių, žmonių, kuriuos norite aplankyti, tikrai paskambinkite ir paklauskite ar tu jau užsiregistravai, ar pasiskiepijai? Jeigu sakys, kad man nereikia, aš neužsikrėsiu – pabandykite perkalbėti, nes likimo ironija yra tokia, kad pasirodo, jog atsitinka visiškai priešingai“, – sakė I.Šimonytė, linkėdama visiems pasaulio lietuviams kuo greičiau pasimatyti su savo artimaisiais.
