I.Šimonytės įsitikinimu, turime išnaudoti draugiškus santykius su kaimynais, taip pat kurti „solidarumu pagrįstas“ koalicijas Europos Sąjungoje (ES).
„Galime prisidėti skatinant visas NATO šalis skirti pakankamai dėmesio savo ir mūsų visų apsaugai“, – dėstė kandidatė ir pridūrė, kad „NATO privalo turėti pastiprinimo strategiją ypač kovodama su karinės izoliacijos Suvalkų koridoriuje grėsme, taip pat reikia nuolat atnaujinamų detalių gynybos planų Baltijos šalims ir Lenkijai“.
Ragino nekurstyti konflikto tarp ES ir JAV
I.Šimonytės teigimu, NATO turi greičiau priimti sprendimus, taip pat esą turėtų būti, tiek NATO, tiek dvišaliu būdu, stiprinama regioninė oro gynyba.
„Taip pat labai svarbu panaikinti kliūtis kariniam mobilumui, kad sąjungininkų pastiprinimas Lietuvą ir kitas ES šalis galėtų pasiekti greičiau“, – tikino I.Šimonytė. Anot jos, tai jau daroma bendradarbiaujant su ES, pritaikant civilinę infrastruktūrą kariniams poreikiams.
„Nors transatlantinis ryšys yra mūsų saugumo pamatas, tačiau akivaizdu, kad artimiausiu laikotarpiu praktinis to pamato tvirtumas priklausys nuo to, kaip Europos Sąjungai seksis rasti įkvėpimą savo naujai tapatybei. Ir kiek mums visiems pakaks išminties nekurstyti konflikto tarp Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų“, – kalbėjo politikė ir palinkėjo ES išsaugoti savo pamatines vertybes, užkirsti kelią radikaliam euroskepticizmui.
Anot I.Šimonytės, rinkimai neturi būti metas, kai dalijami nepamatuoti pažadai, kai aršiai konkuruojama. Rinkimai esą suburia bendraminčius. Ji tikino, kad nesiveržė kandidatuoti prezidento rinkimuose, bet labiausiai esą paskatino piliečių palaikymas.
Nesaugumas ir priešo paieškos
Šie prezidento rinkimai, anot I.Šimonytės, gali nulemti kokiu keliu kaip valstybė eisime toliau.
„Daugelis šalių, kurias laikome brandžiomis demokratijomis blaškosi vidinėse prieštarose. Kai atrodo, tarsi dalis visuomenės yra pasirengusi atsisakyti liberalios demokratijos vertybių mainais į greitus ir paprastus atsakymus, – kalbėjo ji.
– Bet kokia neliberali demokratija yra tik tarpinė stotelė autokratijos link palaipsniui netenkant žodžio laisvės, įstatymų viršenybės, pagarbos žmogaus teisėms. Demokratijai virstant iškabų demokratija, atveriamas kelias valdančiųjų korupcijai, nepotizmui ir galimybėms kapitalizuoti visuomenės resursus išrinktųjų naudai.“
Įtampų židinys, I.Šimonytės manymu, yra nesaugumas, o jis esą atsirado po pastarosios finansų krizės. Aplinkoje, kur egzistuoja pajamų nelygybė, neužtikrintumas dėl ateities, vyksta technologiniai pokyčiai, anot kandidatės, lengva siūlyti sprendimus, kurių esmė – rasti dėl visko kaltą priešą.
Kandidatė atkreipė dėmesį ir į socialiniais tinklai sklindančią informaciją, kai žinias gali skleisti bet kas.
„Brexit“ iššūkis
„Viena vertus, tai demokratizavo informacijos lauką, kita vertus, tai sukūrė lauką, kuriame melas, sąmokslo teorijos ir kurstymas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti tiesiog kita nuomonė“, – dėstė I.Šimonytė ir pažymėjo, kad tradiciniai institutai, anot jos, per vėlai užčiuopė šiuos procesus.
„Brexit'o iššūkis yra puikiausia šių procesų iliustracija. Kai dėl vidinių problemų inicijuotas veiksmas atneša daugeliui netikėtą, liūdną rezultatą, paremtą melagingais argumentais“, – toliau aiškino Seimo narė.
Prezidento pareiga, kaip teigė I.Šimonytė, yra ginti demokratiją, puoselėti saugumo ir teisingumo jausmus, tiek kalbant apie vidaus, tiek apie užsienio politiką. Žmonių migracija, anot kandidatės, stipriai keičia šalies paveikslą.
„Daliai visuomenės labai sėkmingai besinaudojant galimybėmis ir kaita, kita dalis, tegul ir gyvena geriau nei prieš 20 metų, nė iš tolo negali susilyginti su tais gerbūvio kėlimo tempais, su sėkmingąja Lietuvos dalimi“, – kalbėjo pretendentė rinkimuose.
Bendras ekonominis modelis
Ji nurodė, kad siekiant pajamų nelygybės mažinimo, pensininkų, neįgaliųjų, vienišų tėvų, auginančių vaikus, integracijos, Lietuvai reikia sutarimo dėl ekonominio-socialinio modelio bruožų, nors politikoje vyrauja skirtingos pažiūros.
„Darysiu viską, kad tokio sutarimo pasiektume, telkdama politinius, verslo, akademinius, pilietinės visuomenės lyderius šiai diskusijai“, – žadėjo I.Šimonytė.
Kalbėdama apie teisingumą Lietuvoje, ji tikino, kad šį naikina nepagarba piliečiui, biurokratija, bylinėjimasis su valstybe teisme.
„Pripažinimas, kad pigi valdžia brangiai kainuoja mums visiems ir gebėjimas adekvačiai vertinti kompetenciją valstybės institucijose, yra labai svarbus. Yra kertinis. Kaip ir tinkama kontrolė. Grįžtamojo ryšio formavimas. Atsiprašymas už klaidas, jeigu tokių padaryta. Atsivėrimas“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Teismų sistemos ydos
Anot jos, teisėsaugos įvaizdžio gerėjimas nereiškia, kad turėtume nekritiškai žvelgti į sistemos ydas – kai bylos tiriamos per ilgai, vietoje nutraukimo perduodamos į teismą, suėmimai naudojami kaip bylos tyrimai. Teisminis procesas esą neturėtų būti toks ilgas, kad pats ginčas prarastų prasmę.
Prisiminkime jaunus žmones ir tas nelemtas suktines, už kurias per paiką smalsumą jaunuolis gali užsidirbti labai sudėtingą įrašą.
„Veikos dažnai neprasmingai kriminalizuojamos. Prisiminkime jaunus žmones ir tas nelemtas suktines, už kurias per paiką smalsumą jaunuolis gali užsidirbti labai sudėtingą įrašą savo gyvenimo istorijoje“, – komentavo I.Šimonytė, keldama klausimą, ar tai proporcinga.
Jei taps prezidente, ji žadėjo teismų sistemos bėdas spręsti dialogo principu su teisėjais, akademikais, prokurorais.
Visuomenės nesaugumą, anot I.Šimonytės, skatina nežinomybė, susijusi su technologine pažanga, ketvirtosios pramonės revoliucijos scenarijais.
Pasigedo žinių ir intelekto
„Norėdami prisitaikyti turime keistis ir mes. Lietuvos ūkio problemų yra nemažai, bet pati didžiausia turbūt yra inovacijų trūkumas, koncentracija į žemų ir vidutinių-žemų pridėtinės vertės [produktus] kuriančius sektorius. Prie to, ką gaminame, pridedame pernelyg mažai žinių ir intelekto“, – įvardijo kandidatė rinkimuose.
Anot jos, norėdami išlaikyti atlyginimų augimų tempą ar jį paspartinti, turime tapti labiau inovatyvūs. Tam esą būtini aukštos kvalifikacijos darbuotojai, gebėjimas kurti aukštą vertę turinčius produktus, paslaugas.
„Ir čia itin svarbus švietimas“, – atkreipė dėmesį I.Šimonytė ir pažymėjo, kad švietimo užduotimi neturėtų būti darbo jėgos gamyba. Švietimas esą turėtų rengti pokyčiams imlius, laisvus, kūrybiškus, mąstančius žmones.
„Neveikiančios ekonominės politikos negalima palikti savieigai dar kelioms kadencijoms“, – aiškino politikė ir ragino priimti technologinę kaitą, nesudaryti kompromisų dėl pigios darbo jėgos.
Ką (ne)gali prezidentas
„Prezidentas negali vienas pats sukurti ir paleisti į gyvenimą šalies ekonominio-socialinio modelio. Prezidentas negali pats vienas nukauti korupcijos ar panaikinti neteisingumo. Nėra jokio atskirai parengto įstatymo, kuris galėtų visas problemas išspręsti, kur prezidentui reikėtų jį tik parašyti ir pateikti Seimui“, – dėstė I.Šimonytė ir galiausiai reiškė viltį, kad jos ir rinkėjų matymas, siūlomi problemų sprendimo būdai sutampa.
Išankstinis balsavimas prezidento rinkimuose jau prasidėjo. Rinkimų diena – sekmadienis.
I.Šimonytė yra viena iš devynių kandidatuojančiųjų į prezidentus. Pagal apklausas, kartu su premjeru Sauliumi Skverneliu ir ekonomistu Gitanu Nausėda, priskiriama prie lyderių.
